Remiantis neseniai išleista „Lithuania Fintech Report 2017“ ataskaita, 2017 m. Lietuvoje veikė 117 finansinių technologijų („fintech“) įmonių, iš kurių 35 buvo registruotos pernai. Per pastaruosius metus šios srities įmonių skaičius šalyje išaugo beveik 43 proc. Remiantis neseniai išleista „Lithuania Fintech Report 2017“ ataskaita, 2017 m. Lietuvoje veikė 117 finansinių technologijų („fintech“) įmonių, iš kurių 35 buvo registruotos pernai. Per pastaruosius metus šios srities įmonių skaičius šalyje išaugo beveik 43 proc. Anot tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“, kuri prisidėjo prie ataskaitos rengimo, finansinių technologijų sektoriaus įmonės renkasi Lietuvą dėl kelių priežasčių. Dažniausiai vardijamos yra auganti profesionalų bazė, finansų segmentui palanki reguliacinė aplinka, inovatyvi bankinė infrastruktūra bei galimybė vykdyti veiklą visoje ES.
Palanki reguliacija atveria Europos vartus
Prieiga prie ES rinkos yra vienas pagrindinių privalumų, kuriuos Lietuva gali pasiūlyti ne ES šalių įmonėms. Neatsitiktinai, anot „Lithuania Fintech Report 2017“ ataskaitos, 96 proc. visų „fintech“ įmonių šalyje mato Europą kaip savo tikslinę rinką. Žinoma, ją galima pasiekti ir įsisteigus kitoje ES šalyje, bet Lietuvoje licencijos yra išduodamos kelis kartus greičiau nei kitur, tai leidžia pradėti veiklą ilgai nedelsiant.
„Fintech“ rinka yra labai dinamiška, o žaidėjai joje – agresyvūs, tad galimybė būti pirmam yra vertinama labiau už viską, – teigė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas. – Galime atverti ne ES šalių „fintech“ įmonėms duris į Europos rinką greičiau nei kitos ES narės. Be to, dėl palankaus reguliacinio klimato į Lietuvą keliasi ir ES įsteigtos „fintech“ bendrovės. Šiuo metu tokių įmonių jau skaičiuojamos 24.“
Užregistruoti įmonei prireiks trijų dienų, o elektroninių pinigų įstaigos ar mokėjimo įstaigos licencijos gali būti išduotos per 3 mėnesius, jeigu dokumentai yra pateikti be trūkumų. Anot Lietuvos banko, kuris ir išduoda šias licencijas, kitose ES šalyse procesas gali užtrukti daugiau nei metus. Iš kitų Lietuvos privalumų verta paminėti vieną žemiausių ES pelno mokesčių, nuotolinę „Pažink savo klientą“ (angl. „Know Your Customer“) procedūrą, galimybę ne ES šalių piliečiams teikti aplikacijas startuolių vizai ir atsivežti talentų pasitelkus ES Mėlynosios kortelės galimybes.
„Ieškojome tobulos vietos savo ES būstinei, – teigė Prajitas Nanu, 2017 m. į Lietuvą iš Singapūro atkeliavusio momentinių perlaidų startuolio „InstaReM“ įkūrėjas. – Lietuva mus pasitiko palankia ir greita reguliacija ir puikiais tarptautinio lygio talentais. Galiu drąsiai teigti, kad naujosios kartos „fintech“ įmonėms Lietuva yra geriausia vieta įsisteigti Europoje.“
Lietuvos banko mokėjimų sistema „CENTROlink“ leidžia visoms prisiregistravusioms įmonėms atlikti mokėjimus tokiomis pat sąlygomis, kaip bankai ir kredito unijos. Ši sistema leidžia „Revolut“, „InstaReM“, „TransferGo“, „Blender“ ir kitoms šalyje įsikūrusioms „fintech“ įmonėms ne tik lengvai pasiekti 34 SEPA erdvės valstybes, bet ir išduoti klientams IBAN sąskaitos numerius.
Lietuva taip pat turi ką pasiūlyti ir blokų grandinės („blockchain“) technologijas taikančioms įmonėms. Vilniuje jau veikia pirmasis Europoje tarptautinis „blockchain“ centras, susietas su analogais Šanchajuje ir Melburne. Be to, jau kitais metais Lietuvos bankas žada paleisti „blockchain“ technologijos pagrindu veiksiančią platformą „LBChain“, kuri leis išbandyti naujus sprendimus reguliuotojo prižiūrimoje erdvėje. Tikėtina, kad tai padės pritraukti dar daugiau užsienio investuotojų į šalį.
Įdarbinta apie 2 tūkst. specialistų
Anot „Lithuania Fintech Report 2017“ ataskaitos, Lietuvoje veikiančių „fintech“ įmonių dydis varijuoja, o trečdalis jau įdarbina daugiau nei 10 žmonių. Vidutiniškai viena „fintech“ įmonė Lietuvoje įdarbina 16 žmonių. Iš viso sektoriuje dirba daugiau nei 1870 specialistų. Anot „Investuok Lietuvoje“, tai ne riba, nes kasmet darbo rinką papildo studijas baigę jaunuoliai ir iš užsienio grįžtantys lietuviai. Taip pat nemažai kvalifikuotų darbuotojų atvyksta iš ne ES šalių.
Lietuva gali pasigirti dideliu skaičiumi IT specialistų, kurių dalis galėtų būti potencialiai įdarbinti „fintech“ sektoriuje. Anot šalies Statistikos departamento, šiuo metu Lietuvoje darbuojasi apie 31,5 tūkst. IT specialistų. Užsienio kalbų mokėjimas yra dar vienas Lietuvos privalumas, ir net 84 proc, jaunų specialistų laisvai kalba angliškai.
„Po savo pirmojo apsilankymo Vilniuje pajutau, kad jis yra mažesnė Silicio slėnio versija, ko aš visai nesitikėjau, – dalijosi įspūdžiais mokėjimų terminalų sprendimų įmonės „Harbortouch“ direktorius. – Likau sužavėtas miesto, jo infrastruktūros ir taikomų technologijų gausos.“
Nepaisant galybės pliusų, anot „Investuok Lietuvoje“, šalis turėtų kuo greičiau išspręsti esamus trūkumus. Kol kas šalyje nėra galimybės įsteigti įmonę nuotoliniu būdu, trūksta ir jungčių su pagrindiniais oro uostais Europoje ir už jos ribų. Taip pat būtina skatinti verslo ir universitetų dialogą, kad rengiami specialistai atitiktų besikeičiančios rinkos standartus.
