„Tokių centrų steigimas yra labai svarbus, kuriant finansinėms technologijoms patrauklią ekosistemą“, –
apie Vilniuje naujai atidarytą tarptautinį „blockchain“ technologijų centrą sako Kauno technologijos
universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė Edita Gimžauskienė. „Tokių centrų steigimas yra labai svarbus, kuriant finansinėms technologijoms patrauklią ekosistemą“, – apie Vilniuje naujai atidarytą tarptautinį „blockchain“ technologijų centrą sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė Edita Gimžauskienė.
Pasak jos, šioje ekosistemoje darniai turi dirbti verslas bei startuolių kūrėjai, reguliuojančios institucijos ir aukštosios mokyklos, atsakingos už naujos kartos kompetencijų suteikimą studijuojantiems bei tyrimų, susijusių su šių technologijų poveikiu verslui ir visuomenei, atskleidimu.
Pasak KTU Senato pirmininko ir Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesoriaus Ryčio Krušinsko, „blockchain“ centro („Blockchain Centre Vilnius“) atidarymas yra puikus Lietuvos žingsnis. „Tai parodo, kad esame inovacijoms atvira šalis, norime turėti savo išskirtinumą ir būti lyderiais šiame lauke, turime intelektinio potencialo, kuriame palankią veiklai reguliavimo aplinką, o taip pat – skatiname naujos ekosistemos kūrimą. Tai pozityvus ženklas pritraukiant ir potencialius investuotojus į šalį“, – tikina profesorius.
„Blockchain“ („blokų grandinė“) yra viena iš bazinių technologijų, naudojama finansinių technologijų paslaugų sektoriuje, atliekant transakcijas, atsiskaitymus bei keičiantis informacija.
„Dažniausios asociacijos, kurios kyla kai kalbama apie „blockchain“ technologijas yra kriptovaliutos, kurių įvairovė pasaulyje yra labai didelė, tarp kurių labiausiai žinoma – bitkoinai“, – sako E. Gimžauskienė. Jos teigimu, tokio tipo valiutos tampa alternatyvia mainų priemone ir / ar investicijų objektu, o panašaus pobūdžio inovacijos griauna tradicinius verslo modelius.
Tuo tarpu R. Krušinskas tvirtina, kad informacijos saugumas ir skaidrumas, mažesnis tarpininkų vaidmuo keičiantis patikima, atsekama informacija įgalina „blockchain“ technologiją naudoti ir platesniame kontekste. „Ši technologija tinkama, pavyzdžiui, identifikuojant įvairių sistemų vartotojus, saugant ir dalijantis vartotojo vartojimo įpročių informacija, įrodant daikto nuosavybės teisę, sekant gydymo proceso istoriją ir kt.“, – sako jis.
„Blockchain“ gali spręsti skaidrumo ir informacijos asimetrijos problemą. Jos esmė yra skaitmeninė duomenų bazė, kuri ne kopijuoja, bet dalijasi ir periodiškai atnaujina skaitmeninę informaciją. Pasaulyje specialistai šią technologiją vadina „incorruptible“ (liet. nepaperkama) skaitmeniniu žurnalu, kuris naudojamas ekonominėms operacijoms fiksuoti ir kuris gali būti panaudotas bet kurioje veikloje“, – antrina E. Gimžauskienė.
Jos nuomone, „blockchain“ technologijos pritaikymas viešajame sektoriuje, viešojo sektoriaus finansų ir kitų sričių valdymui būtų didelis pasiekimas.
„Tai spręstų daugybę šiandien egzistuojančių problemų, susijusių su nesusikalbėjimu tarp atskirų institucijų, strateginio fokuso stoka ir, ko gero, korupcija“, – teigia KTU EVF dekanė.
Sausio 27-ąją atstovai iš Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko, LR Ūkio ministerijos, Lietuvos verslo, viešojo sektoriaus, akademikai ir pasaulyje pripažinti finansų ekspertai Vilniuje atidarė tarptautinį „blockchain“ centrą – „Blockchain Centre Vilnius“. Šis centras įkurtas moderniame „Green Hall 2“ pastate.
