Šimtai milijardų dolerių, kuriuos kasmet uždirba technologijų pramonė, pagrindiniams jos dalyviams dvasios ramybės nesuteikia. Praeitą mėnesį vienas iš „Napster“ tarnybos įkūrėjų, investuotojas ir pirmasis „Facebook“ direktorius Seanas Parkeris, kalbėdamas apie savo požiūrį į socialinius tinklus, pareiškė: „Dievas težino, ką jie daro su mūsų vaikų smegenimis“.Šimtai milijardų dolerių, kuriuos kasmet uždirba technologijų pramonė, pagrindiniams jos dalyviams dvasios ramybės nesuteikia. Praeitą mėnesį vienas iš „Napster“ tarnybos įkūrėjų, investuotojas ir pirmasis „Facebook“ direktorius Seanas Parkeris, kalbėdamas apie savo požiūrį į socialinius tinklus, pareiškė: „Dievas težino, ką jie daro su mūsų vaikų smegenimis“. Pasak jo, „Facebook“ investuotojai ir kūrėjai suvokė kuriantys „žmogaus psichologijos silpnybes išnaudojantį“ produktą ir dabar, po daugelio metų, jis tapo „sąmoningu socialinės medijos priešininku“.
Anksčiau, prieš Parkerio pasisakymą, kitas verslininkas ir programuotojas, anksčiau dirbęs „Google“ ir „Facebook“, Justinas Rosensteinas prisipažino, kad riboja savo naudojimąsi socialiniais tinklais ir „Snapchat“ sulygino su heroinu. Toks sutrikimas dėl turtus sukrovusio verslo Silicio slėnyje pasireiškia vis dažniau. Tačiau, rašo „New York Times“, dabar Kalifornijoje programuotojai, inžinieriai, dizaineriai ir verslininkai turi į ką kreiptis: „Esalen“ institutas – vieta, kur jiems padeda vėl atrasti save.
Už trijų valandų kelio nuo San Francisko įsikūręs „Esalen“, buvo įkurtas 1962 metais kaip nekomercinis centras, atitinkantis naujausias laiko tendencijas: čia pageidaujantieji susipažindavo su joga, organišku maistu, meditacija ir savęs pažinimo principais. Legenda byloja, kad plačioje centro teritorijoje būdavo galima sutikti klaidžiojantį rašytoją Hunterį S. Thompsoną su pistoletu. Be to, institutas suvaidino ir tam tikrą istorinį vaidmenį: kaip nurodoma jo interneto svetainėje, 1989 metais „Esalen“ buvo vienas iš sponsorių pirmojo B. Jelcino vizito JAV, „po kurio jis iš karto išstojo iš komunistų partijos“ (iš tiesų Jelcinas apie savo pasitraukimą iš partijos paskelbė, beveik po metų). 2017-ųjų spalį po didelės pertvarkos ir atnaujinimo, „Esalen“ atvėrė duris su nauja misija: pagalbos technologijų pasaulio žmonėms įveikti egzistencinę krizę.
Šiais metais „Esalen“ vykdančiuoju direktoriumi tapo Benas Tauberis, verslininkas, vienas iš kompanijos „Velocity“, atliekančios korporatyvinius mokymus, savininkų, o anksčiau – „Google“ produktų vadybininkas. Jo žodžiais tariant, Kalifornijoje vis daugiau žmonių, nusiviliančių savo veikla. „Silicio slėnyje stiprėja suvokimas, kad tavo sėkmė nebūtinai daro pasaulį geresnį, – paaiškina Tauberis. – Kompanijų vadovų sielos kankinasi. Jie nemiega naktimis.“
„Esalen“ nėra vienintelė tuo užsiimanti įmonė, pastebi NYT: gegužę greta instituto atsidarė panašių tikslų siekiantis centras: „1440 Multiversity“, kviečiantis klientus „suprasti, kad neabejotina interneto sėkmė tapo kontaktų katalizatoriumi, tačiau nepadėjo žmonėms susisiekti su savimi pačiais“. Projektą įkūrė Scottas Kriensas, buvęs telekomunikacijų įrangos gamintojo „Juniper Networks“ vadovas.
Nepaisant konkurencijos, „Esalen“ kalendorius užpildytas ir vietos į sesijas su technologijų pramonės lyderiais išperkamos. Rizikos kapitalo verslininkas, anksčiau dirbęs „Google“, Dave'as Morinas ves technologijoms ir depresijai skirtą programą. Buvęs „Google“ etikos specialistas Tristanas Harris (irgi kritikuojantis technologijų pramonę) rengė dviejų dienų kursus apie priklausomybę nuo interneto, o pagrindinis tos pačios korporacijos prekinio ženklo skleidimo vadybininkas Gopi Kallayil parengė kursą „Susijunk su savo vidiniu tinklu“ (žodžių žaismas: „Inner-Net“ – „Internet“). Taip pat laukiama konferencijos apie virtualią realybę ir dvasingumą, kitais metais – naujos programos apie dirbtinį intelektą ir socialinius tinklus. Gruodžio 8–10 dienomis vyko filmo „Kur nuneša sapnai“ su Robinu Williamsu prodiuserio Barneto Baino rengiami meistriškumo užsiėmimai „Daryti ir būti: kūrybingumas gyvenime, meilėje ir darbe“.
Anksčiau „Esalen“ buvo ikimokyklinio amžiaus vaikų lavinimo centru. Dabar jis bus uždaromas, o dėmesys sutelkiamas į technologijų pramonės specialistus. Kaip pažymi NYT, taip atspindima atspindima besikeičianti Big Sur regiono, kur įsikūręs institutas, demografinė situacija. Vis dažniau būtent dirbantieji Silicio slėnyje čia įsigyja antrą namą ir mažų vaikų jie dažniausiai neturi.
Grupėse publika kuo margiausia: yra technologijų investuotojų, produktų vadybininkų, inžinierių, programuotojų, savo startuolį ką tik pardavęs verslininkas ir medicinos sesuo. „Jie bando suprasti ar užsiima žmonijai reikalingu darbu, – savo klientus apibūdina Tauberis. – Į šį klausimą atsakyti galime tik už uždarų durų.“
Gi pats Tauberis, pasak jo paties, suvokė, kad jo veikla daro žalą, prieš keletą metų, kai dirbo su „Google Hangouts“ ir kitais socialiniais produktais. „Supratau, kad sukeliu žmonėms priklausomybę nuo jų telefonų“, – sako jisai. Išėjęs iš darbo, jis įkūrė verslininkų treniravimo kompaniją ir 2015 metais tapo „Esalen“ institute globėjų tarybos nariu.
Iš viso „Esalen“ centre telpa 120 savęs ieškančių svečių, gyvenančių nedideliuose kotedžuose ir tarp užsiėmimų gali lankyti karštus šaltinius ir virtuvę, garsėjančią savo kepama duona, – ją ruošia žmogus, anksčiau dirbęs vyriausiuoju virėju (vėlgi) „Google“. „Viso to reikia, Silicio slėnio žmonių grąžinimui į jų kūnus, – samprotauja kepėjas. – Visi turi sielą, ją reikia rasti“. Sielos paieška kainuoja nuo 420 dolerių savaitgaliui sutinkantiems nakvoti miegmaišiuose, iki 2890 dolerių už namelį dviems; savaitės trukmės programos su pragyvenimu kaina gali siekti 7000 dolerių.
Jei ne programų temose atsispindintis susitelkimas į Silicio slėnio specialistus, „Esalen“ atrodytų kaip bet kuris kitas pensionatas, kur važiuojama medituoti ir dvasiškai augti. „Vidinio tinklo“ paieškų treniruočių pradžioje, dalyviai 10 minučių žiūri vienas kitam į akis ir kartoja: „Šis žmogus patiria tokias pat emocijas, kaip ir aš“, „Šis žmogus numirs, taip pat, kaip ir aš“. Čia žmonės vaikšto basomis, atveria čakras, lanko gitaros, šokių, meno ir jogos pamokas, stengiasi „sąmoningai“ valgyti ir judėti.
Pastaraisiais metais technologijų pramonės atstovų nusivylimas savo darbo produktais itin išryškėjo – jį paskatino skandalai su melagingomis naujienomis, „rusų hakerų“ ir botų dalyvavimas prezidentinėje Donaldo Trumpo rinkiminėje kampanijoje ir bendras visuomenės suvokimas, kaip internetas ir socialiniai tinklai kišasi į žmonių gyvenimą ir daro įtaką. Šių technologijų kūrėjų refleksiją galima suprasti. Tačiau ar inžinierių ir verslininkų meditavimas nuo išorinio pasaulio atkirstame „Esalen“ centre padės išspręsti šią problemą?
