Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/61680/40-mln-euru-kainavusi-e-sveikata-stringa-taciau-kaltu-nera/spausdinti/

40 mln. eurų kainavusi „E. sveikata“ stringa, tačiau kaltų nėra

Publikuota: 2017-11-23 08:17
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Artūras Ketlerius
Aut. teisės: ©Alfa.lt
Inf. šaltinis: Alfa.lt

Sakoma, kad trečias kartas nemeluoja, tačiau ši taisyklė, atrodo, negalioja Elektroninės sveikatos sistemai („E. sveikata“). Nuo 2005 metų kuriama sistema, perdaryta tris kartus ir kainavusi apie 40 mln. eurų, vis dar neveikia taip, kaip turėtų, o atsakingų už tai nėra.


Sakoma, kad trečias kartas nemeluoja, tačiau ši taisyklė, atrodo, negalioja Elektroninės sveikatos sistemai („E. sveikata“). Nuo 2005 metų kuriama sistema, perdaryta tris kartus ir kainavusi apie 40 mln. eurų, vis dar neveikia taip, kaip turėtų, o atsakingų už tai nėra.

Naujienų portalo Alfa.lt kalbinti medikai teigia, kad sistema neatlieka tų funkcijų, kurios buvo suplanuotos: ji stringa išrašant elektroninius vaistų receptus, be to, nesumažina buhalterinio darbo krūvio gydytojams. Už sistemos serverius atsakingas Registrų centras žada ištaisyti bent jau strigimą ir šiuo metu vykdo maždaug 60 tūkst. vertės konkursą papildomiems pajėgumams įsigyti. Tačiau kitas problemas žadama spręsti palaipsniui, o medikų tai netenkina.

40 mln. eurų kainavusi „E. sveikata“ stringa, tačiau kaltų nėra
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė / © Savivaldybė

Neapdoroja duomenų

Nuo kitų metų kovo 1-osios visi medikai ir vaistinės turės naudotis „E. sveikatos“ sistema ir receptus išrašinėti per ją. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijai paraginus medikus daugiau receptų išrašyti elektroninių būdu, paaiškėjo, kad sistema nepajėgi apdoroti duomenų.

Dar rugsėjo mėnesį sistema pradėjo strigti, kai medikai ėmė išrašinėti maždaug 30 proc. visų receptų. Situacija dar pablogėjo, kai lapkritį elektroninių receptų dalis pasiekė 40–45 proc.

„Ta sistema tik dabar pradėjo veikti pilnesniu pajėgumu. Daugelyje ligoninių kitų ligoninių duomenys kol kas nėra matomi. Tai pagrinde ir sukelia frustraciją. Jeigu viskas bus kaip dabar, sunku įsivaizduoti gražią perspektyvą, bet jeigu bus sugebama sureaguoti ir sutvarkyti, tada perspektyvos gali pasikeisti“, – Alfa.lt sakė „E. sveikatos“ valdybos narys, gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta, kad sistema neveikia taip, kaip turėtų, mat anksčiau buvo suplanuota, jog per ją bus išrašoma iki 30 proc. visų receptų.

„Taip negalima planuoti, sistema turi veikti 100 proc. Tai, kiek žinau, bandoma spręsti kuo greičiau, ir arba nupirkti, arba kitais būdais išspręsti tų technologinių galimybių klausimą, kad nebestrigtų“, – Alfa.lt sakė A. Veryga.

Registrų centro, kuris valdo sistemos serverius, atstovė Kristina Petrošienė Alfa.lt nurodė, kad šiuo metu siekiama už maždaug 60 tūkst. eurų padidinti „E. sveikatos“ pajėgumus.

„Šiuo metu konkursas tebevyksta. Siekiame įsigyti procesorių ir atminties, kas kuriam laikui leistų 100 proc. išrašyti elektroninius receptus“, – Alfa.lt teigė K. Petrošienė.

Receptai – tik ledkalnio viršūnė

Nors šiuo metu daugiausiai problemų sukelia netinkamai suplanuotas sistemos pajėgumas, medikai skundžiasi, kad problemų yra daug daugiau. Kuriant sistemą, buvo žadama, kad ji palengvins gydytojų darbą, tačiau ji nėra funkcionali, o medikai toliau verčiami atlikti „buhalterinį darbą“.

„Dėl ko aš stipriai nusivyliau „E. sveikata“ – tikėjausi, kad ji nukraus buhalterinį darbą. Šeimos gydytojas 80 proc. laiko skiria buhalterijai, kad neišrašytų per daug receptų, neduotų per daug paslaugų. Su šia sistema aš galiu išrašyti bet kokį vaistą visiškai su kitu diagnozės kodu, kitu kompensavimo kodu, aš galiu išrašyti vaistą per anksti. Manęs sistema neapsaugo nuo klaidų“, – Alfa.lt sakė Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Valerijus Morozovas.

Anot jo, kita problema yra ta, kad ne visada galima matyti, kokie vaistai pacientui jau išrašyti, sistema nerodo paciento ligos istorijos, kokios procedūros skirtos anksčiau ir pan. Anot V. Morozovo, ši sistema apskritai netinkama vartotojams.

„Aš tai sakyčiau – mesti lauk šitą sistemą ir nusipirkti veikiančią, nes investuoti į šlubą žirgą neverta“, – apibendrina V. Morozovas.

Tačiau „E. sveikatos“ valdybos narys R. Masiliūnas teigia, kad sistemą galima patobulinti. Pasak jo, jaunųjų gydytojų asociacija buvo susitikusi su Estijos ekspertais, kurie įgyvendino panašų projektą. Jie Lietuvai patarė neatsisakyti sistemos, tačiau ją patobulinti.

Sveikatos ministras taip pat laikosi pozicijos, kad dar vienos sistemos kurti nereikia, pakanka tobulinti esamą.

„Nekursime ketvirtos ar penktos sistemos. (…) Yra elementų, kuriuos reikia tobulinti, gal kažką reikės perdarinėti, bet dabar reikia žiūrėti, kurie pavyzdžiai veikia, ir jais naudotis. Negalime be sustojimo vis kurti, nes ir gydytojus sunku bus įtikinti, kad vėl, žiūrėkite, kažką padarysime, kad bus geriau“, – tikino A. Veryga.

Kaltų nėra

Nei medikai, nei ministras neginčija, kad „E. sveikatos“ sistema nuo pat pradžių sukurta netinkamai. Tačiau atsakingų už tai nėra, o pats A. Veryga teigia, kad aiškintis, ar kas nors buvo padaryta tyčia, turi teisėsauga, o ne ministerija.

„Jei mes patys ministerijoje užsivelsime knisti ir ieškoti, kas ką darė ir nepadarė, tai mes vėl tuos pačius žmogiškus išteklius, kurie turi bent kokį supratimą, nukreipsime į praeitį, o ne į esamų problemų sprendimą. Mums dabar reikia, kad ši sistema veiktų, teisėsauga turi aiškintis, ar yra nusikaltimų“, – sakė A. Veryga.

Tačiau jis mįslingai užsimena apie tai, kad su „E. sveikatos“ sistemą dirbę žmonės nebėra ministerijos darbuotojai. Tačiau paklaustas, ar įgyvendinant projektą buvo išplauti pinigai, kartojo, jog tai teisėsaugos sprendimas.

„Ar pavogė, ar ne taip nupirko, tai klausimai teisėsaugai. Kiek žinau, ji nėra pradėjusi tyrimų, turėdama įvairios informacijos, tai gal buvo nuspręsta, kad tai buvo nekompetencijos klausimas, kad žmonės tiesiog nekompetentingai elgėsi. Nerado, matyt, to kriminalinio elemento“, – sakė ministras.

R. Masiliūnas atkreipė dėmesį, kad nėra vieno žmogaus, kuris būtų atsakingas už sistemą, su kuriuo būtų galima išsiaiškinti, kodėl priimti vieni ar kiti sprendimai, ar, galų gale, kas galėtų prisiimti kaltę. Todėl jis „E. sveikatos“ valdyboje siūlo, kad toks žmogus, vadinamasis sistemos architektas, atsirastų.

Trečias bandymas sukurti sistemą

„E. sveikatos“ pradėtas įgyvendinti dar 2005 metais. Iškelta idėja, kad bus skaitmenizuotos ligos istorijos, receptai, tyrimų rezultatai, be to, gydymo įstaigos šiais duomenimis turėtų keistis tarpusavyje.

Sistemą įdiegti ketinta trimis etapais, tačiau pirmieji du etapai, kainavę 10 mln. eurų, nebuvo įgyvendinti, todėl 2011 metais nuspręsta kurti naują sistemą. 2015 metais, investavus 30 mln. eurų, sistema pabaigta. Šiuo metu vykdomas ketvirtasis sistemos įgyvendinimo etapas, jam, planuojama, reikės per 28 mln. eurų.

Sveikatos apsaugos ministerija žada, jog nuo kitų metų kovo pacientai gali tikėtis e.sveikatos sistemoje matyti savo ambulatorinio lankymosi prašymus, gauti elektroninius receptus, įvairias elektronines pažymas, t.y. ginklo, vairuotojo, moksleivio sveikatos – nuo šių metų metu tik elektroniniu būdu išduodami vaiko gimimo ir mirties liudijimai.

Valstybės kontrolė dar pavasarį projektą kritikavo „E. sveikatos“ projekto įgyvendinimą. Tuo metu Registrų centras gynėsi, kad sistema veikia ir ją tiesiog reikia patobulinti.


Alfa.lt
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!