Žaidžiame pinigus: kas tas bitkoinas?

Pastaruoju metu girdima labai daug gandų ir pramanų kriptovaliutų, kurios visos dažniausiai pakišamos po skambiu bitkoino pavadinimu, tema. Vieniems kriptovaliutos yra tikra panacėja, kuri išgelbės pasaulį nuo visų negandų ir pastatys į vietą velnio bankininkus. Kitiems tai – piramidė, burbulas ir visiška nesąmonė.

Kaip visada, realybė yra ne tokia kategoriška. Kriptovaliutos teoriškai yra puikus reiškinys, kuris gali pakeisti pasaulį. Tačiau praktiškai tai – vis dar kūdikystės stadijoje esantis išradimas, kurio realios paskirties didžioji dauguma nesupranta.

Kad nereikėtų daryti skubotų išvadų, trumpai pristatysiu pagrindinius klausimus ir prieštaravimus, su kuriais dažniausiai tenka susidurti. Suvokimas apie bazinius dalykus, tikiuosi, padės nesusigundyti nesąmoningais pasiūlymais bei sutaupyti pinigų.

Tautvydas Marčiulaitis
© Edvard Blaževič

Kas yra bitkoinas ir kuo jis unikalus?

Pradėti reikėtų nuo pastabos, kad bitkoinas (BTC) nėra vienintelė kriptovaliuta. Jų yra begalė, ir kiekviena turi išskirtinių savybių, pranašumų bei trūkumų. BTC yra tiesiog pirminė ir seniausia kriptovaliuta, kuri tuo pačiu ir plačiausiai žinoma. Tačiau kriptovaliutų pasaulis ties BTC nesibaigia, o tik prasideda.

Kalbant apie kriptovaliutas, svarbu suprasti, kad jos norėtų būti pinigais. Tokiais pat pinigais, kaip euras, doleris ar jena. O esminė pinigo, visiškai bet kokio, pridėtinė vertė yra tai, kad jį gali iškeisti į paslaugas ar prekes.

Tam, kad viskas vyktų sklandžiai ir paprastai, į prekes galima keisti arba popierinius, arba elektroninius pinigus. Tiek vieni, tiek kiti yra tik įrašas, kuris padeda perduoti turtą. Popieriniai pinigai tarnauja kaip fizinis apskaitos vienetas, kuris įrodo, kad turi tam tikrą kiekį turto ir gali jį perleisti už prekes ir paslaugas. Elektroniniai pinigai daro tą patį.

Didžiausia bėda su šiais dviem būdais yra infrastruktūra, reikalinga patvirtinti, kad tą turtą turi. Tiek popierinių, tiek elektroninių pinigų atvejais tavo turtą vienaip ar kitaip tvirtina centrinis bankas bei komerciniai bankai. Popierinių pinigų atveju – išduodami tau tuos pinigus. Elektroninių pinigų atveju – patvirtindami atsiskaitymą kortele.

Pastaruoju metu tarpininkų, kurie patvirtina turimą turtą, sparčiai daugėja. „PayPal“, „Paysera“, „Revolut“ ir daugelis kitų leidžia atsiskaityti už prekes ir paslaugas, nes užtikrina, kad pirkėjas turi tam tikrą kiekį turto, kurį gali perleisti.

Bitkoino pradininkams tokia sistema nepatiko. Todėl jie sukūrė technologiją, kurioje tarpininko, patvirtinančio tavo turtą, nereikėtų. Ta technologija vadinasi blockchain. Tai yra tiesiog registras, kuriame realiai suregistruotas kiekvieno vartotojo turtas, atsiskaitymai. O įprasto tarpininko vaidmenį jame atlieka didelis kompiuterių tinklas, kurį sudaro aibė žmonių.

Tad teoriškai vietoje vieno tarpininko, kuris tvirtina daugelio žmonių turtą ir jo perleidimus, atsiranda tinklas, kuriame tą pačią funkciją gali atlikti tiek vartotojai, tiek ir norintys tą funkciją atlikti žmonės. Kitaip sakant, turto apskaitymo rinka tampa decentralizuota, kas teoriškai mažina sąnaudas bei didina sąžiningumą.

Praktikoje, kaip bebūtų, ne viskas taip paprasta. Teoriniai norai realiame pasaulyje visuomet susimaišo su emocijomis, dėl ko utopinės idėjos šiek tiek išsikreipia. Kas vyksta ir kriptovaliutų fronte.

Tai ar bitkoinas jau yra pinigas?

Ne. Iki pinigo bitkoinui, kaip, beje, ir kitoms kritptovaliutoms, dar labai toli. Taip yra dėl šių esminių priežasčių:

1) BTC kaina juda pernelyg sparčiai. Dėl itin didelių kainos pokyčių dauguma verslų negali nuolat naudotis šia valiuta;

2) BTC kaina per laiką tik auga. Tai yra labai didelė problema, nes kol kaina auga, verslui neapsimoka atsiskaitinėti bitkoinais. Žymiai pelningiau juos tiesiog laikyti;

3) Atsiskaitymai vyksta per lėtai. Net dabar, kai atsiskaitymų bitkoinais yra itin mažai, pavedimai užtrunka sąlyginai ilgai, o jų sąnaudos yra didelės. Tiek „Visa“, tiek „PayPal“, tiek dauguma kitų tarpininkų, leidžiančių atlikti pavedimus, sąnaudų bei greičio prasme gerokai lenkia BTC;

4) Naudotojų yra per mažai. Nors fizinių asmenų, norinčių atsiskaityti BTC ar kita kriptovaliuta, daugėja, itin mažai verslo įmonių nori dirbti su šia inovacija. Todėl realiai atsiskaityti už prekes ir paslaugas kriptovaliutomis vis dar labai sudėtinga arba kainuoja sąlyginai brangiai.

Šios problemos gali būti, ir greičiausiai bus, išspręstos per tam tikrą laiką. Tačiau šiandien vadinti tiek bitkoiną, tiek kitas kriptovaliutas pinigais nėra tikslu. Šiek tiek komiška yra tai, jog dauguma šalininkų antrąją problemą laiko privalumu, dėl ko nepastebi trečiosios problemos. Tačiau jei BTC toliau virs pinigu, ilgainiui viskas stos į vietas.

Ar kriptovaliutos yra dar viena piramidė?

Ne, klasikine prasme tai nėra piramidė. Tai yra tiesiog inovacija, kuri gali būti klasifikuojama kaip finansinis instrumentas arba elektroninė žaliava. Jos kaina gali tiek kilti, tiek kristi, priklausomai nuo rinkos sąlygų ir rinkos dalyvių lūkesčių.

Ar galima uždirbti?

Taip. Kaip ir iš kiekvienos finansinės priemonės, uždirbti galima. Tačiau su uždarbiu visuomet susijusi rizika, todėl nieko nesuprantantis apie kriptopasaulį žmogus ilgainiui greičiausiai tiesiog patirs nuostolių. Spekuliacija BTC atitinka spekuliaciją bet kokiu kitokiu itin rizikingu finansiniu instrumentu. Tiek uždirbti, tiek prarasti galima daug.

Tačiau per kelis metus tapti milijonieriumi, kaip žada masė šalininkų, greičiausiai nepavyks. Tai yra pigūs reklaminiai triukai. BTC auga tol, kol paklausa viršija pasiūlą. Dėl ko tam tikri žmonės yra suinteresuoti stumti idėją, jog BTC vertė kristi negali. Kas yra melas.

Tiesa, pastarųjų metų augimas buvo itin didelis, tačiau praktiškai egzistuoja finansinių instrumentų, kurie tiek per pastaruosius metus, tiek per 10 metų būtų leidę uždirbti daugiau. Todėl, nors kainos augimas buvo labai didelis, tai nėra vienetinis stebuklas po Saule. Na, o kaina gali ne tik augti, bet ir kristi.

Bitkoinas turi realią vertę, o popierius niekuo nepadengtas!

Realios vertės sąvoka šiame kontekste yra aukso kulto prastumta nesąmonė. Per pastaruosius 10 metų itin dažnai buvo galima girdėti, kad auksas turi realią vertę, todėl jį pirkti verta. Nors praktiškai auksas jokios realios vertės neturi.

Reali vertė yra tik tai, kiek prekių ar paslaugų gali gauti už kažkokį daiktą tam tikru momentu. Viskas. Joks daiktas iš savęs automatiškai realios vertės neturi. Stabiliausią vertę per visą istoriją išlaikanti turto klasė yra nekilnojamasis turtas. Tačiau 2008 metų krizė puikiai parodė, kad ir ši turto klasė gali nuvilti. Tuo metu auksui iki NT savo stabilumu kaip iki Mėnulio, todėl į šią pusę net neisim. Visiškai visos turto klasės turi tik tą vertę, kurią tam tikru momentu mes jai suteikiame. Nieko daugiau.

Mūsų naudojami popieriniai pinigai yra padengti mūsų pasitikėjimu, kad kita transakcijos pusė juos priims ir kad tuos pinigus išleidusi valstybė nedings nuo žemėlapio. Kitaip sakant, įprastus pinigus garantuoja valstybė.

Tuo metu kriptovaliutas garantuoja tinklas žmonių, kurie naudojasi tomis kriptovaliutomis. Vietoje valstybės atsiranda decentralizuotas žmonių tinklas. Todėl jų vertė yra paremta besinaudojančiųjų tinklo tvarumu ir stiprumu.

Jums spręsti, kas yra patikimiau. Tačiau svarbiausia suprasti, kad bet kokia turto klasė pati iš savęs vertės neturi. Kiekvienu momentu mes kaip visuomenė kiekvienai turto klasei suteikiame kažkokią vertę. Bet kurią akimirką ta vertė gali iš esmės pasikeisti. Stabilumo negarantuoja niekas.

O kas tie ICO?

Dar vienas populiarus terminas yra ICO. Tai yra initial coin offering, arba pirminis monetų platinimas. Šio proceso metu tam tikras juridinis vienetas išleidžia savo valiutą, kuria finansuoja verslo idėją. Iš esmės tai yra suneštinio finansavimo be griežtų įsipareigojimų forma. Kaip „Kickstarter“ ar „Pateron“.

Skirtumas tik toks, kad aukotojas gauna kažkokią kriptovaliutą, kuri realiai nesuteikia jokių teisių į ją išleidusios įmonės turtą, tačiau suteikia teorinę galimybę uždirbti iš jos kainos pokyčių arba įmonės išmokų kriptovaliutos turėtojams. Tačiau viskas yra paremta tik pasitikėjimu ir tikėjimu.

Toks formatas suteikia galimybes sukčiams išnaudoti lengvatikius. Nes esmė yra sugebėti gražiai pristatyti idėją ir ją parduoti. Jei tai pasiseka padaryti, o jokios teisinės atsakomybės nėra, sukčiai gali net nebandyti įgyvendinti idėjos, kurią pažadėjo plėtoti, ir susirinkę pinigus dingti. Dėl ko jų išleistos kriptovaliutos turėtojai liktų tik su bevertėmis monetomis.

Iš kitos pusės, ICO suteikia galimybę verslo idėjas finansuoti ir tiems žmonėms, kurie iš tikro nori pradėti verslą. Tokiu atveju naujų kriptovaliutų pirkėjai gali tikėtis uždirbti tiek iš tos kriptovaliutos kainos augimo, tiek ir iš įmonės siūlomų išmokų.

Tad ICO nėra vienareikšmiškai blogas arba geras dalykas. Viskas priklauso nuo to, kuo pasirenki pasitikėti. Tačiau visuomet reikia suprasti, kad investavimas į ICO yra paremtas tik pasitikėjimu, o jokia teisinė bazė, bent kol kas, investuotojo neapsaugo.

Apie tikėjimą

Šiandien diskusijos kriptovaliutų tema dažniausiai yra plėtojamos kaip tam tikras religinis ginčas. Tikiu-netikiu plotmėje. Nors iš tiesų reikėtų žiūrėti į technologiją, jos privalumus, trūkumus bei visuomeninę funkciją.

Tiek žmonės, kurie aiškina, kad kriptovaliutos yra visiška nesąmonė ir tuoj viskas grius, tiek aklai jomis tikintys fanatikai yra neteisūs. Nes technologija yra itin plačiai pritaikoma bei naudinga. Tik jos dabartinis pritaikymas nėra pakankamai efektyvus, kad galėtų iš esmės pakeisti atsiskaitymų pasaulį.

Galbūt ilgainiui, remiantis dabartinėmis technologijomis, pasaulis ir pasikeis. Tačiau tikrai ne per metus ar du. Todėl spekuliuoti tiek BTC, tiek kitomis kriptovaliutomis reikia atsargiai. Niekas negarantuoja, kad jų kaina gali tik kilti. Visiškai tikėtina, jog kurį laiką kriptovaliutų kaina gali ir kristi.

Dar realiau yra tai, kad per ateinančius kelis metus visa kriptovaliutų rinka bus iš esmės vis labiau reguliuojama. Kas iš jos išprašys idėjinius libertarus, tačiau taip pat padidins skaidrumą bei patrauklumą.

Tad kriptovaliutų, tarp jų ir bitkoino, laukia ilgas kelias iki realaus pritaikymo praktikoje. Nes šiandien viskas vyksta tik žaidimų lygyje. Visų pasaulyje esančių bitkoinų vertė daugiau nei 200 kartų mažesnė nei JAV pagrindinėse biržose kotiruojamų akcijų. O taip pat 650 kartų mažesnė nei pagrindinių pasaulio akcijų rinkų vertė.

Tai tik akcijų rinkos, dalis kurių yra menkai likvidžios, ir kur vyksta nedaug atsiskaitymų, kurių didelė dalis niekam nėra įdomios. Tad jei BTC ar kitos kriptovaliutos nori tapti tikra alternatyva pinigams, jų rinkai augti reikia dar tūkstančius ir tūkstančius kartų. Iki tol tai – tik žaidimas, kuriame galima uždirbti arba pradirbti.