Naujoji karta galės tai, apie ką šiandien tik svajojame

Augant robotizacijos mastams, keičiasi darbo rinkos aplinka ir didelė dalis profesijų gęsta akyse. Greitai visai nebeliks kasininkų ir sandėlio darbuotojų. Į jų vietą stos robotai, gebantys dirbti našiau, greičiau ir be poilsio valandų. Šalia to, atsiras naujų aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. Specialistų, kurie kurs, valdys ir taisys technologijas. Todėl itin svarbu, kuo anksčiau pradėti vaikus mokyti technologinio raštingumo.

„Coder Dojo Lietuvoje“ ambasadorius, europarlamentaras Antanas Guoga teigia, jog „nors ir neturime daug naudingųjų iškasenų, tačiau esame turtingi – talentais. Mūsų jaunimas žingeidus ir drąsus, turime padėti jiems išlaisvinti savo potencialą bei nukreipti jį teisinga technologijų kryptimi. Kas žino, gal greičiau nei po dešimtmečio didžiuosimės savo M. Zuckerbergais ar B. Geitsais“.

Kalbame su tarptautinio judėjimo, programavimo pradmenų mokymo klubų „Coder Dojo“ mentoriais Lietuvoje. Ovidijumi Kulda bei Tomu ir Dovile Karvauskais. Ovidijus dirba Šilutės bibliotekoje, bibliotekinių procesų automatizavimo inžinieriumi ir čia veda programavimo bei robotikos būrelius. Tuo tarpu, Tomas ir Dovilė gyvena Mažeikiuose. Tomas dirba PHP programuotoju, o Dovilė yra renginių organizatorė ir reklamos dizainerė.

Koks jūsų akimis bus rytojus? Kokius darbus dirbs dabartiniai darželinukai, kai suaugs?

Ovidijus: Neabejotinai toks, kokį patys sukursime. Jei darželinukams nurodysime kelią technologijų link, sudominsim, parodysim, kad jie patys gali kurti – to atimti iš jų niekas nebegalės. Jie taps ateities kūrėjais ir inovatoriais.

Dovilė: Ateityje daug darbų bus kompiuterizuoti, todėl ypač svarbu, kuo anksčiau vaikus supažindinti su naujausiomis technologijomis, kad jie gebėtų sparčiai judėti į priekį. Svarbu išmokyti vaikus su technologijomis laiką leisti turiningai. Tai padaryti nėra lengva, tačiau kompiuterių vadinti blogiu – neverta. Kompiuteriai – mūsų vaikų ateities darbai, todėl įgalinkime juos prasmingai naudotis technologijomis.

Kaip technologijos padeda mokytis?

Ovidijus: Robotikos pamokose, vaikai konstruodami robotą, vėliau jį programuodami, susiduria su fizika, geometrija, matematika. Kiekvienas roboto sensorius reikalauja tam tikrų žinių, kurias jaunimas įgauna siekdamas tikslo. Technologijos savaime integruoja galybę disciplinų.

Tomas: Technologijos lavina loginį mąstymą, padeda pažinti pasaulį ir jį keisti, tobulinti. Technologijos ne moko, o suteikia galią kurti.

Dovilė: Kalbant apie ankstyvą technologijų mokymą, vis dar matome, vangų visuomenės domėjimąsi tuo. Progresas yra, tačiau jis gerokai per lėtas. Gaila, kad neišnaudojamas didžiulis šios srities potencialas. Tikiuosi, kad ateityje bus daugiau apie technologijas išmanančių jaunų žmonių, kurie teiks mokykloms pritaikytus sprendimus, leidžiančius išnaudoti kuo platesnes technologijų galimybes.

Jei jau kalbame apie mokymo procesus, kokio amžiaus vaikai jau gali mokytis programuoti?

Ovidijus: Suvokimą programuoti reikia vystyti jau nuo 5 metų. Pavyzdžiui mes, įsigijome LEGO WeDo komplektus. Jų pagalba 5–7 metų vaikai su dideliu susidomėjimu konstruoja ir kompiuterio ekrane automatizuoja objektus. Vyresnius, 7–14 metų vaikus, mokome robotikos su LEGO MINDSTORMS EV3 rinkiniais. Rezultatai stulbinantys ir įkvepiantys judėti toliau, vaikai į šią veiklą neria stačia galva ir sukuria neįtikėtinų dalykų.

Tomas ir Dovilė: Kol neturėjome būrelio, manėme, kad programavimas yra sudėtingas dalykas, kuris turėtų patikti tik vyresniam jaunimui. Tačiau pasirodo, klydome. 7 metų vaikai jau pasiruošę gilintis į visas programavimo subtilybes. Vaikus kompiuteriais sudominti nėra sudėtinga, juo labiau, kad kol kas tokia ar panašia veikla užsiimančių būrelių yra mažai. Vaikams tai tarsi savotiška naujiena, kurią jie puikiai priima.

Kodėl būtina mokytis programuoti? Kokios apčiuopiamos naudos tai suteikia

Tomas: Ateityje liks labai mažai nekompiuterizuotų sričių – šaldytuvai patys užsakys maistą, užprogramuotas virdulys užkais vandenį tik nuskambėjus žadintuvui. Vieną dieną tai taps kasdienybe ir ta diena ateis greičiau nei manome. Išmokyti vaikus gebėti valdyti technologinius procesus – iššūkis, tačiau tai bus didelis jų pranašumas daugelyje darbo sričių. Jau dabar skelbiami įspūdingi skaičiai įrodantys programuotojų trūkumą. Tiesa paprasta – reikia mokytis programuoti.

Ar gyvenant Lietuvoje, įmanoma dirbti Dubajuje? Ar šiandienos vaikai ruošiami tokiems globaliems darbo iššūkiams?

Ovidijus: Įmanoma dirbti nuotoliniu būdu visame pasaulyje. Konstruoti svetaines, dirbti prie tarptautinių projektų. Šilutėje vaikų „Coder Dojo“ būrelyje to nemokau. Mes dirbame prie paprastesnių dalykų. Grupėje yra 10 vaikų, vieni gabesni kiti lėtesni su dideliais norais. Visi turi išmokti, kaip apdoroti paveikslėlį, įsisavinti HTML pagrindus, CSS karkasų principus ir kitą. Tiesa, konstruojame žaidimus, ne tik graužiame kodą, būrelyje turi būti įdomu. Tai pirmieji, tačiau patys svarbiausi žingsniai link globalių pasiekimų.

Dovilė: Tikrai įmanoma ir Tomas yra to pavyzdys – jis dirba sėkmingoje Vilniaus kompanijoje, gyvendamas ir nuolat būdamas Mažeikiuose. Mūsų visiškai neriboja vieta, kurioje esame. Šiandien Mažeikiuose, rytoj Dubajuje, o darbo principas tas pats. Nebelieka jokių ribų nei miesto, nei šalies, nei laiko. Tiesa, dažnas net nenutuokia, kad tokie dalykai šiandien jau įmanomi, todėl svarbu supažindinti vaikus su tokiomis galimybėmis, padrąsinti nebijoti žvelgti plačiau nei žvelgė ankstesnės kartos.

„Coder Dojo“ veiklą Lietuvoje pradėjo 2016 m. pradžioje. Iki tol buvo aplankyti daugiau nei 46 Lietuvos miestai ir juose surengtos nemokamos programavimo pamokos. Toliau šią veiklą savo miestuose tęsia vietiniai savanoriai, kurie dovanodami asmeninį laisvalaikį, augina ateities lyderius, iš pagrindų pakeisiančius dabartinį Lietuvos veidą.

Šiuo metu vyksta mokymo programų konkursas, kurio pagrindinis prizas 1500 eur. Konkurse dalyvauti gali ir dar nesami „Coder Dojo“ nariai.