Griežtesni reikalavimai vartojimo kreditui gauti keičia ir pirkimo įpročius: elektronikos pirkėjai ieško kokybės, o ne kiekybės

Šiais metais prognozuojamas elektronikos ir buitinių prietaisų pardavimų augimas, o praėjusių metų Kalėdų rodikliai buvo geriausi nuo pat 2008 m. Ekspertai pastebi, kad lietuviai vis dar ne itin linkę pirkti daug daiktų, tačiau didėja išleidžiamos sumos. Tam gali turėti įtakos ir 2016 m. pradžioje ženkliai sugriežtintos vartojimo kredito gavimo sąlygos. Keliant daugiau reikalavimų, atrenkami finansiškai stabilesni ir atsakingesni paslaugos gavėjai, kurie yra labiau linkę teikti pirmenybę kokybei ir priimti sąmoningesnius sprendimus rinkdamiesi prekes ir paslaugas.

Greitųjų kreditų ir vartojimo paskolų bendrovės itin kruopščiai vertina kredito prašančių asmenų mokumą, kredito istoriją, finansinę padėtį ir galimas rizikas, o šių įstaigų veiklą stebi Lietuvos bankas. Neatsakingas skolinimas ne tik pakenktų kredito įstaigų reputacijai, bet ir taptų rimta grėsme netekti teisės teikti skolinimo paslaugas. Reiklesnių sąlygų norint gauti vartojimo paskolą pasekmės jau atsispindi ir finansinėse kredito įstaigų veiklos rezultatuose. Lietuvos bankas skelbia, kad šių metų birželio pabaigoje vartojimo kreditų davėjų paslaugomis naudojosi apie 440 tūkst. gyventojų – beveik 100 tūkst. (panašiai tiek, kiek gyvena Šiauliuose), arba penktadaliu, mažiau nei prieš metus. Penktadaliu sumažėjo ir įsiskolinimų turinčių jaunų asmenų iki 25 metų.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė pabrėžia, kad kredito davėjų atsakingiau vertinamas potencialių klientų kreditingumas sumažino ne tik bendrą paimtų paskolų, bet ir pradelstų mokėjimų skaičių, ypač trumpuoju laikotarpiu. Pakeistų sąlygų naudą bei augantį vartotojų sąmoningumą liudija ne tik sumažėjęs bendras naudojimasis vartojimo kreditų paslaugomis, bet ir sumažėjęs smulkiųjų kreditų populiarumas. Griežčiau vertinami klientai yra linkę skolintis rečiau, bet didesnėmis sumomis ir jas skiria kokybiškesnėms prekėms, galvodami apie ilgalaikę perspektyvą ir siekdami pagerinti savo gyvenimo kokybę. Dėmesys ir pirmenybė kokybiškoms prekėms – ryški tendencija ir elektronikos, buitinių, tekstilės prekių pardavimų srityje.

Pernai buitinės technikos, informacinių technologijų, garso ir vaizdo technikos pardavimai Lietuvoje didėjo maždaug 7 proc. Technologijų rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology Baltic“ duomenimis, augimą lėmė ne kainų kilimas, o vartotojų pasirinkimas įsigyti pažangesnę, modernesnę įrangą. Ekspertai pastebi, kad mažėja neapgalvotų pirkinių, sprendimai dažniausiai taikomi ir prie asmens ar šeimos finansinių galimybių, ir prie gyvenimo būdo, siekiama apčiuopiamos naudos, atidžiau nagrinėjami techniniai parametrai ir funkcinės galimybės.

Lietuviai drąsiau siekia komforto. Norą gyventi patogiai ir buities darbus perleisti technikai atspindi ir kaip ant mielių išaugęs šluotų-siurblių populiarumas Jų pardavimai per mėnesį išaugo nuo 300 vienetų 2014 m. gruodį iki 2500 pernai gruodį. Prognozuojama, kad augs nešiojamos garso technikos – belaidžių kolonėlių bei ausinių pardavimai, taip pat gyventojai daugiau lėšų skirs didelės įstrižainės televizoriams.

Buitinės technikos gamintojų bei pardavėjų atstovai konstatuoja, kad Lietuvos pirkėjai vis išrankesni ir noriau investuoja į kokybišką daiktą nei moka dukart. Keičiasi ne tik prekių pasirinkimas, bet ir pirkimo būdas. Sparčiai auga pardavimai elektroninėje erdvėje. Pavyzdžiui, fizinėse „Elektromarkt“ parduotuvėse 2017 m. planuojamas 5 proc. augimas, o tuo tarpu pardavimų internetu įmonė siekia padidinti 50 proc. 2016 m. elektroninė prekyba buitine technika sudarė beveik ketvirtį rinkos. Internetu vartotojai dažniau linkę įsigyti brangius įrenginius, o smulkioji išmanioji technika (siurbliai robotai, bevielės kolonėlės ir kt pan.) neretai perkama spontaniškai prekybos vietose.

Tačiau net ir spontaniški pirkiniai, kurie pasirenkami jau atvykus į parduotuvę, dažniausiai yra apgalvoti, o pasitarus su gamintojų ar prekybos konsultantais priimamas galutinis sprendimas, kurį modelį ar kurią įmonę pasirinkti. Didesniems ir brangesniems pirkiniams didelei vartotojų daliai tenka skolintis ar mokėti dalimis. Lietuvos banko duomenimis mažųjų kreditų (vidutinė suma – 135 Eur) skaičius ir sumos pirmą šių metų pusmetį sumažėjo ketvirčiu lyginant su pernai, o vidutinė didesnių nei 290 Eur vartojimo kreditų suma ūgtelėjo iki 987 Eur. Tokių kreditų šiemet suteikta šeštadaliu daugiau nei pernai, o sumos augo ketvirtadaliu. Dešimtadaliu sumažėjo ir besirenkančių lizingą – susietojo vartojimo kreditą. Šiemet suteikta 100 tūkst. tokių kreditų, o jų suma sudaro 86 mln. eurų – tai 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o vidutinė tokio kredito suma – 16 proc. didesnė.

Taigi vartotojai linkę skolintis šiek tiek didesnes sumas, tačiau leidžia jas atsakingiau ir nuosekliau laikosi įsipareigojimų. Ne ilgiau kaip du mėnesius pradelstų mokėjimų nuo 2016 m. birželio pabaigos iki 2017 m. birželio pabaigos sumažėjo 14 proc. Ilgiau kaip du mėnesius vėluojančių grąžinti skolas per metus sumažėjo beveik du kartus.