Robotai suvienijo lietuvius, latvius ir portugalus

Nenumaldomai augant informacinių technologijų specialistų poreikiui, ieškoma būdų, kaip jaunąją kartą paskatinti mokytis programavimo. Dvejus metus trukusi lietuvių iniciatyva sulaukė itin teigiamų rezultatų: įsitraukę į žaidimą su „LEGO“ robotais profesinių mokyklų moksleiviai lengvai perpranta technikos veikimo subtilybes ir įgyja motyvacijos taip reikalingam programavimo mokymuisi.

Rugpjūčio 29 d. Vilniaus Visorių informacinių technologijų parke įvyko baigiamasis „Erasmus+“ projekto „Jaunųjų europiečių mokymas programuoti pasitelkus robotus“ renginys, kuriame dalyvavo informatikos dalyko mokytojai, informacinių technologijų specialistai ir švietimo atstovai iš Lietuvos, Latvijos bei Portugalijos.

Poreikį programuoti diktuoja ketvirtoji pramonės revoliucija

Iki 2020 m. Europa stokos 500 tūkst. IT specialistų, o 44 proc. lietuvių neturi pakankamai bendrųjų skaitmeninių įgūdžių. Kur jų įgyti – tai švietimo sistemai skirtas klausimas, teigė Gintaras Vilda, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius.

„Europos Komisija skatina bendrą verslo ir švietimo veiklą įvairiomis formomis. Rutininių fizinių darbų ilgainiui neliks, o gebėjimai valdyti, apdoroti duomenis, programuoti ar koduoti – visa tai iš principo pakeis darbo rinką, – įsitikinęs G. Vilda. – Todėl tikėtina, kad robotika artimiausiu metu bus integruota į daugelį mokymų programų.“

Ketvirtoji pramonės revoliucija – tai Europos inžinerinėje pramonėje prasidėjęs perversmas. „Linpra“ direktorius atkreipė dėmesį, kad ši revoliucija pakeis darbo, gyvenimo ir tarpusavio bendravimo sampratą. Nors Lietuvos pramonė per metus pagamina produkcijos už 3 mlrd. eurų, o 2050-yje pramonės įmonių dirba 42 tūkst. darbuotojų, ateityje to nepakaks.

Reikalingi švietimo sistemos pokyčiai

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjo Mariaus Ablačinsko teigimu, robotikos projektas – tai didelis žingsnis pirmyn.

„Manau, kad robotika yra neišvengiama ir būtina. Netruks ateiti tokie laikai, kai šalia mūsų bus robotai, o ne žmonės. Kažkam reikės tai sukurti, kažkam – gaminti, o mums – prie to priprasti. Skaitmenizacija nėra išvengiama, o švietimo sistemai tai bus iššūkis. Todėl linkėčiau vaikus auginti taip, kad jie būtų motyvuoti kurti patys, be papildomų instrukcijų. Kūrybingi, atsidavę, atsakingi vaikai yra mūsų ateitis“, – kalbėjo ministrės patarėjas.

M. Ablačinskui pritarė ir Elektrėnų profesinio mokymo centro mokytojas Marius Budėnas, pabrėždamas, kad su sparčiai kintančiomis technologijomis turi kisti ir mokykla.

„Mokiniams reikia suteikti tam tikrą prasmę: ją pateikti naujai, kad tai motyvuotų; jos siekti būtų smagu ir aktualu. Suvokimas ateina per vizualų mąstymą: įvaizdinus tam tikrą užduotį, ją spręsti lengviau. O pradėjus gilintis į robotiką, perspektyvos driekiasi tolyn į ateitį“, – sakė M. Budėnas.

Klaidos leidžia tobulėti

„LEGO Mindstorms EV“ dėka mokiniai mokosi, eksperimentuoja ir teorines žinias įtvirtina per žaidimą. Vien surinkti robotą nepakanka: norint, kad jis pradėtų veikti, reikia sugalvoti ir parašyti įrenginį valdančias instrukcijas. Todėl žaisdami konstruktoriumi mokiniai lengvai bei nepastebimai išmoksta programavimo pagrindų.

„Pasitelkę robotus mokiniai mokosi dirbti komandoje, mąstyti kūrybiškai, analizuoti situacijas, taikyti kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžius. Jie skatinami būti ne tik išmaniųjų technologijų vartotojais, bet ir kūrėjais, dalintis idėjomis tarpusavyje. O kiekvieną klaidą priimti kaip tobulėjimą geresnio rezultato link“, – sakė „LEGO“ robotus praktikoje jau pritaikiusi Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos dalyko mokytoja Marina Kolesničenko.

Mokyti galima bet kokio dalyko

Artūras Gaulia, projekto iniciatorės – įmonės „Baltic Orbis“ – atstovas, atkreipė dėmesį, jog sukurtąjį mokymo modelį galima pritaikyti visur.

„Mūsų sukurta platforma – tai mokymas kitaip. Robotas – tik tam tikra priemonė, leidžianti iškart matyti ir ištaisyti savo klaidas. Tačiau esminis dalykas – kad mokytojas įvaldytų motyvuojančią metodiką ir į pamokos planą galėtų „įvilkti“ bet kokį turinį. Programavimas yra tik mūsų projekto dalis, tačiau taikant tą patį metodą, motyvuoti ir mokyti moksleivius galima bet ko“, – neabejojo A. Gaulia.

Darbas poromis ar didesnėse grupėse yra būtina sąlyga: įgyvendindami projektus, mokiniai vieni kitiems padeda. Šie gebėjimai praverčia ir darbo rinkoje – šiuolaikinėse darbovietėse svarbu mokėti dirbti komandomis, analitiškai mąstyti ir vadovauti.

Robotai – ateities neišvengiamybė

Baigiamąjį žodį renginyje tarė projekto vadovas Rimantas Burnickis: „Tikiuosi, kad šiuolaikiški, kartu su mokiniais gebantys mokytis mokytojai pasitelks naujas priemones ir jaunosios kartos lavinimasis programavimo srityje sparčiai judės į priekį. Fantastiniuose filmuose robotai neretai sukyla. Tačiau kokį robotą sukursi, toks jis ir bus“.

Konferencijos dalyviai turėjo progą „LEGO Mindstorms“ robotus išbandyti ir patys: suskirstyti į komandas po 2–4 asmenis jie atliko specifines užduotis.

Tarptautinį bendradarbiavimą paskatinęs „Erasmus+“ projektas „Jaunųjų europiečių mokymas programuoti pasitelkus robotus“ tęsėsi nuo 2015 m. rugsėjo. Tikimasi, kad drauge sukurtas mokymo modelis ilgainiui bus naudojamas ne tik profesinėse, bet ir bendrojo lavinimo mokyklose visose trijose šalyse.