Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų šalis taip pat galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe. Anot ekonomisto, Lietuva gali tapti finansinių technologijų centru, kadangi šio statuso pasiekimui turi visas reikiamas sąlygas.Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų šalis taip pat galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe. Anot ekonomisto, Lietuva gali tapti finansinių technologijų centru, kadangi šio statuso pasiekimui turi visas reikiamas sąlygas.
Labiausiai išlošia vartotojai
Kaip pasakoja šių metų technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! apie finansines technologijas ir finansų sektoriaus transformaciją kalbėsiantis M. Jurgilas, dėl naujųjų technologijų panaudojimo finansinių paslaugų teikime labiausiai išlošia vartotojai.
„Pavyzdžiu galėtų būti finansinių operacijų analizė, pasitelkiant dirbtinį intelektą ir taip užkardant kelią finansiniams nusikaltimams arba mokėjimo operacijų vykdymas naudojant decentralizuotą blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją. Tinkamas šių technologijų panaudojimas leidžia atpiginti finansines paslaugas galutiniam vartotojui, padaryti jas skaidresnes, patogesnes ir greitesnes“ , – pasakoja M. Jurgilas.
Anot už mokėjimus, finansų rinkos infrastruktūrą, pinigų valdymą ir mokslinius tyrimus atsakingo Lietuvos banko valdybos nario, finansų sektoriaus transformaciją pastaraisiais metais lėmė keletas priežasčių. Tai ir naujų technologijų atsiradimas, ir pasikeitę vartotojų įpročiai bei smarkiai išaugusi konkurencija finansų rinkoje.
„Nauja karta auga spartaus interneto ir globalaus pasiekiamumo sąlygomis – įprantame reikalus tvarkyti neiškėlę kojos iš namų, tad atitinkamai keičiasi ir mūsų lūkesčiai finansinių paslaugų teikėjų atžvilgiu. Kitaip tariant, finansinių reikalų tvarkymui nenorime gaišti daug laiko“, – tikino M. Jurgilas.
Londoną iškeis į Lietuvą?
Technologijoms smarkiai gerinant finansinių paslaugų kokybę, valstybės vis aršiau konkuruoja dėl vadinamųjų „fintech“ įmonių atėjimo į savo rinkas. M. Jurgilo teigimu, Lietuvos bankas šių įmonių prikvietimą pirmiausiai mato kaip būdą didinti konkurenciją šalies finansų rinkoje.
„To pasekmė yra geresnių ir pigesnių finansinių paslaugų vartotojams pasiūla. „Fintech“ kompanijos taip pat turi ir sisteminės finansų sektoriaus rizikos mažinimo poveikį. Pavyzdžiui, įvairios alternatyvaus finansavimo platformos leidžia mažinti ūkio priklausomybę nuo bankinio sektoriaus malonės, kas ypatingai aktualu tampa kriziniais laikotarpiais“, – aiškino Lietuvos banko atstovas.
Ir nors konkurencija dėl „fintech“ įmonių pritraukimo pasaulyje yra arši, tačiau Lietuva, anot M. Jurgilo, šioje kovoje turi savo kozirių. O dalis „fintech“ įmonių į Lietuvą gali patraukti ir iš „Brexit“ pasirinkusios Jungtinės Karalystės.
„Beveik viskas yra realu, jei tik aiškiai užsibrėži ir kryptingai sieki užsibrėžto tikslo bei turi jo įgyvendinimui tinkamų gebėjimų. Taip ir su mūsų „fintech“ ambicija – Vyriausybė ir Lietuvos bankas iškėlė tikslą sukurti patrauklią finansinėms inovacijoms aplinką bei suvienijo jėgas šiam tikslui pasiekti. Šalyje turime daug talentingų angliškai laisvai šnekančių žmonių, ką, beje, mums pabrėžia ir užsienio investuotojai, kurie gali kurti ir įgyvendinti sudėtingus sumanymus. Taigi turime visas reikiamas sąlygas konkuruoti su kitomis valstybėmis, pretenduojančiomis į „fintech“ centro Europoje statusą, tik svarbu ilgainiui nepamesti šio tikslo“, – įsitikinęs ekonomistas, kuris pabrėžė, jog mažai šaliai ypatingai svarbu turėti savąjį unikalų identitetą.
Remiantis įvairiais skaičiavimais, pasaulyje rizikos kapitalo investicijos į „fintech“ sektorių 2017 metų antrąjį ketvirtį užaugo 38 proc. lyginant su tuo pačiu praeitų metų periodu ir siekė apie 5 mlrd. JAV dolerių. Lietuvoje kol kas stebimi tik pavieniai sandoriai, tačiau potencialios galimybės yra labai didelės.
Atsiskaitymai telefonu – jau netrukus
Paklaustas, kokias naujoves finansų sektorius pasiūlys ateityje, M. Jurgilas pirmiausiai išskyrė mobiliuosius mokėjimus. Tiesa, pašnekovas perspėjo, kad ši technologija plis greičiau, nei augs ją naudojančių klientų ratas.
„Nepaisant to, kad galimybė atsiskaityti įvairiose prekybos vietose bei atlikti tarpusavio atsiskaitymus mobiliuoju telefonu bus netrukus pristatyta visuomenei, manau, turės praeiti nemažai laiko, kol pasikeis vartotojų įpročiai ir atsiskaitymai mobiliaisiais taps norma. Lietuvos bankas siekia didesnio elektroninių mokėjimų paplitimo Lietuvoje, tad tikimės, kad trejų – penkerių metų perspektyvoje grynieji pinigai užleis dalį vietos elektroniniams ir, konkrečiai – mobiliesiems, mokėjimams. Technologijos neišvengiamai skverbsis ir į kitus finansų sektoriaus segmentus, tad matysime reikšmingesnių pokyčių ir investavimo, draudimo ir kitose kryptyse“, – apie būsimus pokyčius kalbėjo M. Jurgilas.
Daugiau apie pokyčius finansų sektoriuje ir naujų žaidimo taisyklių nustatymą jame M. Jurgilas kalbės rugsėjo 19-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame nemokamame modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!
