Neseniai „Facebook“ programuotojai užsiminė apie virtualiaisiais pašnekovais vadinamų pokalbių robotų gebėjimą susikalbėti tarpusavyje. Keletas pranešime išdėstytų minčių formuoja tam tikras įžvalgas apie kalbos ateitį. „Facebook“ dirbtinio intelekto tyrimų laboratorijos darbuotojai paaiškino, kad vesti derybas „dialogų agentai“ mokomi pasitelkus mašininį mokymą.Neseniai „Facebook“ programuotojai užsiminė apie virtualiaisiais pašnekovais vadinamų pokalbių robotų gebėjimą susikalbėti tarpusavyje. Keletas pranešime išdėstytų minčių formuoja tam tikras įžvalgas apie kalbos ateitį.
„Facebook“ dirbtinio intelekto tyrimų laboratorijos darbuotojai paaiškino, kad vesti derybas „dialogų agentai“ mokomi pasitelkus mašininį mokymą.
Mokslai robotams einasi tikrai neblogai – kai kuriuos jau pagrįstai galima vadinti puikiais derybų ekspertais. Vis dėlto technologijų specialistai nurodo vieną aplinkybę, verčiančią pakoreguoti lig šiol taikomą modelį.
Bėda ta, kad virtualieji pašnekovai gali pasinerti į tokį pokalbį, kuris ilgainiui ima skirtis nuo žmonėms suprantamos kalbos. Jie paprasčiausiai ima kurti nuosavą derybų kalbą. Dėl šios priežasties technologijų specialistams teko pradėti taikyti vadinamąjį griežtai kontroliuojamą modelį, rašo theatlantic.com.
Modelis, leidęs virtualiesiems pašnekovams kalbėtis ir pasitelkus mašininį mokymą nuolat įsisavinti naujas pokalbio vedimo strategijas, galop paskatino tokį robotų pašnekesį, kuris visiškai nepriminė žmonių vartojamos kalbos.
Ši žinia ne tik sukėlė nuostabą, bet ir privertė susimąstyti apie aparatų ir žmonių laukiančią ateitį.
Daugiausia dėmesio savo ataskaitoje technikai skyrė puikiems robotų, kaip derybininkų, gebėjimams.
Jie pateikė ne vieną virtualiųjų pašnekovų sumaniai taikomų strategijų pavyzdį. Vis dėlto užuomina apie ilgainiui kintančią kalbą gali būti akivaizdus ženklas, kad metas rengtis pokyčiams.
„Facebook“ virtualiųjų pašnekovų veikimas jokiu būdu nerodo, kad artinasi technologinio singuliarumo momentas. Tačiau užfiksuotas fenomenas tikrai leidžia spręsti apie tai, kad mašinos verčia keisti požiūrį į daugelį vien žmonių įtakai, atrodytų, pasiduodančių sferų, kaip antai, kalba.
Mašininio mokymo tyrimai susiję su begale hipotetinių spėlionių. Į dirbtinį neuronininį tinklą neretai įkeliamas didelis kiekis duomenų, o tada, analizuojant gautus rezultatus, bandoma išsiaiškinti mašininio mąstymo ypatumus.
Tai, kad mašinos ilgainiui susikurs žmonėms nepavaldžius bendravimo būdus, tik primena, kiek nedaug gebame suvokti, nors kaip tik mes ir kuriame išmaniąsias sistemas.
„Facebook“ tobulinantys mokslininkai pripažįsta, kad ateityje laukia didelis ir sudėtingas darbas – juk reikia ištirti ir kitų samprotavimo strategijų teikiamas galimybes, be to, frazių įvairovę patobulinti taip, kad jos nepradėtų skirtis nuo žmonėms suprantamos kalbos.
