Šiandien išradėjai sulaukė pozityvios žinios – pagaliau Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskelbė kvietimą finansuoti projektus pagal „Inopatento“ priemonę. Pakankamai dideliu intensyvumu planuojama kompensuoti išradimų patentavimo bei dizaino registravimo išlaidas. Šiandien išradėjai sulaukė pozityvios žinios – pagaliau Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskelbė kvietimą finansuoti projektus pagal „Inopatento“ priemonę. Pakankamai dideliu intensyvumu planuojama kompensuoti išradimų patentavimo bei dizaino registravimo išlaidas. Apie paramą bei intelektinės nuosavybės savininkų nuotaikas pasakoja Dr. Jacekas Antulis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ patentų grupės vadovas.
Sąlygos prastesnės
Valstybės paskelbta parama yra tarsi valstybės mestas gelbėjimosi ratas intelektinės nuosavybės savininkams, nes pastaroji statistika verčia sunerimti – Lietuvoje reikšmingai mažėja patento ir prekių ženklų paraiškų. Būtent valstybės finansavimas tikrai padės verslininkams, kurie galvoja plėsti savo verslus užsienyje. Ir nors MITA kvietimo paskelbimas vėlavo nuo praėjusių metų pavasario, geriau šios žinios sulaukti vėliau negu niekada.
Deja, tačiau, palyginus su ankstesnėmis paramomis patentams ir dizainui, šiandien paskelbtos sąlygos yra prastesnės intelektinės nuosavybės savininkų nenaudai. Šiek tiek mažės pačios paramos intensyvumas, vertinimo procedūra taps sudėtingesnė, taip pat nebebus dengiama dalis su patentavimu susietų išlaidų (pavyzdžiui, vertimo), taip pat patentavimo išlaidos, kurios buvo patirtos nuo 2014 m. pradžios iki dabar sėkmingo patentavimo atveju nebus kompensuojamos.
Kitas svarbus niuansas, kad iki šiol lieka neaiškus paramos projekto rengimo procedūros sudėtingumo laipsnis. Dabar šie pinigai ateina iš ES struktūrinių fondų, kur biurokratijos netrūksta. Kai kurie intelektinės nuosavybės savininkai iš patirties žino, kad ES struktūrinių fondų paramas ruošti ir administruoti pakankamai sudėtinga. Taip pat tai patvirtina ir tas faktas, kad pati MITA organizuoja vienos dienos seminarą, kuriame mokys rengti šiuos projektus, tačiau paties seminaro priemonė yra labai gera ir sveikintina – tai sutaupys daug laiko. Taigi, tikimasi, kad intelektinės nuosavybės savininkams tokių projektų rengimo kaštai nepadidės, nes pati projekto vertė dažnai nebūna didelė ir projekto rengimo našta dažnokai jaučiama.
Politika nenuosekli
Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje reikšmingai mažėja patento ir prekių ženklų paraiškų, yra nenuosekli valstybės politika teikiant finansines programas. Bet koks komercializavimo procesas yra pakankamai sudėtingas, pirminės investicijos į patentavimą ir infrastruktūrą yra didelės ir reikalauja ne tik laiko, bet ir nemažai išlaidų. Pradedant nuo 2015 m., kasmetinė parama nutrūko ir tai neigiamai paveikė verslą. Tačiau džiaugiamės, kad vėl sulaukėme kvietimo ir tikimės, kad dabar paraiškų kiekis padidės.
Dar viena mažėjimo tendencijos priežastis yra ta, kad geri specialistai išvažiuoja iš Lietuvos – tai itin skaudus klausimas, kuris turi būti sprendžiamas kuo skubiau. Konferencijų metu verslininkai pasakoja, kad sąlygos pradedančiajam verslui užsienyje yra daug patrauklesnės negu Lietuvoje. Jeigu prieš dvejus metus visi kažkuo tikėjo ir judėjo į priekį, tai dabar verslo nuotaikos kiek slogesnės.
Šiuo metu laukiama žinių dėl Bendrojo Europos patento, kuriam įsigaliojus intelektinės nuosavybės apsauga bus aktuali kaip niekada, todėl šiuo metu reikėtų apsaugoti tai, kas sukuriama. Ši valstybės parama būtent tam ir skirta. Reikia naudotis ja, tikėti savo jėgomis ir eiti į priekį, keliant Lietuvos ekonomiką ir garsinant Lietuvos vardą pasauliniu mastu.
