Skaitmeninės sveikatos futuristas – apie tai, koks įrenginys ateityje pakeis milijardo žmonių gyvenimus

Technologijų skvarba yra neįtikėtina. Be be jų neįsivaizduojamas verslas, bendravimas, transportas. Medicina – ne išimtis. Štai virusui sugadinus kompiuterius kai kurios Jungtinės Karalystės ligoninės buvo paralyžiuotos. O ką gi tiksliai technologijos duoda sveikatos priežiūrai, ką jos duos ateityje ir kurios medicininės-technologinės inovacijos yra pačios svarbiausios?

Apie tai Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Login“ papasakos Maneeshas Juneja – skaitmeninės sveikatos futuristas, tyrinėjantis besivystančių technologijų poveikį mūsų sveikatai ir kasdieniam gyvenimui.

„Vilniuje pasakosiu apie besivystančių technologijų konvergenciją, dėl kurios keičiasi mūsų sveikatos priežiūra XXI amžiuje. Paprastiems žmonėms prieinamos technologijos veda mus į pasaulį, kur galėsime būti sveiki netgi nesilankydami pas gydytojus, kartais netgi be jokių kontaktų su sveikatos apsaugos sveikata.

Ateityje technologijos leis mums patiems kur kas geriau pasirūpinti savimi. O pokyčiai, apie kuriuos papasakosiu, paveiks daugybę skirtingų organizacijų – ne tik tokių, kurios yra tradiciškai tiesiogiai susiję su sveikatos apsauga“, – „15min“ rašė M. Juneja.

– Kokią naudą, jūsų manymu, technologijos medicinai davė iki šiol?

– Dauguma su informacinėmis technologijomis susijusių ligšiolinių medicininių naudų yra už užsklandos, nematomos pacientams. Tai yra kompiuterinės sistemos, užtikrinančios, kad visa ligoninė bendrai ir vieno gydytojo kabinetas konkrečiai veiktų efektyviai, kad leistų sveikatos apsaugos profesionalams teikti aukštos kokybės paslaugas, fiksuoti tikslią dokumentaciją stebėti paciento saugumą.

– Kokiose srityse medicinoje naudojamos technologijos labiausiai tobulėja šiuo metu?

– Dabartinės inovacijos daugiausiai yra nukreiptos į pacientą, į vartotoją. Šiuolaikinės technologijos įvairioms pramonės sritims suteikė daugiau galimybių prieiti prie pat vartotojo, o šiandien dėmesys yra sutelktas į sveikatos apsaugą. Pavyzdžiui, jau yra medicininių įrenginių, kurie susiderina su išmaniaisiais laikrodžiais ir gali stebėti paciento širdies ritmo sutrikimus šiam leidžiant dienas namie. Gydymo įstaigos jau teikia galimybę pacientams internetu rezervuoti apsilankymo laiką arba internete peržiūrėti savo ligos istoriją. O jutikliai, šiandien montuojami į lovas ir net į kojines, medikams suteikia galimybę nepaliaujamai stebėti paciento būklę nuotoliniu būdu.

– Kokių medicinos ir technologijų inovacijų galima laukti ateityje?

– Įvertinus tai, kad visame pasaulyje stinga medikų ir slaugų, galima pasvajoti, kad vieną dieną toks aparatas, kaip prie interneto prijungtas išmanusis telefonas, galės diagnozuoti ir teikti medicinines konsultacijas panašiu patikimumo lygmeniu, kaip ir tikras gydytojas – tai būtų viena iš įdomiausių inovacijų, kurios laukiama ateityje. Milijardams žmonių, gyvenančių kaimo vietovėse, tokia inovacija taptų didžiausia jų gyvenimo permaina. Be to, nors dabar dauguma inovacijų atkeliauja iš turtingų, angliškai kalbančių šalių, XXI a. pamatysime gyvenimą ir sveikatą gerinančias inovacijas ateinant iš visų pasaulio kampelių.

– Kurią vieną technologijų inovaciją galėtumėte pavadinti pačia svarbiausia medicinai?

– Tai būtų išmaniojo telefono evoliucija. Daugelis šiandien matomų inovacijų radosi dėl to, kad paprasti žmonės turi telefonus su grafine sąsaja ir skaičiuojamosiomis galimybėmis, besivystančiomis milžinišku greičiu.

– Kaip manote, ar technologijoms ir medicinai suartėjus, medikams jau reikėtų pradėti mokytis vienokią ar kitokią programavimo kalbą? Ar pakaks tiesiog išmokti darbo su jiems specializuotais įrankiais principų?

– Nemanau, kad medikams reikėtų mokėti programuoti, kad jie galėtų geriau atlikti savo darbą. Bet jeigu jie niekada gyvenime nėra programavę, tai trumpas internetinis kursas jiems padėtų suprasti, kas vyksta technologijų pasaulyje. Gydytojai ir sveikatos apsaugos profesionalai privalo dalyvauti kuriant naują programinę ir techninę įrangą – jų unikalios įžvalgos ir klinikinė patirtis yra itin svarbi kuriant veiksmingus produktus.

– Ar pastaruoju metu itin garsiai linksniuojamas darbo jėgos robotizavimo klausimas kaip nors paveiks medicininį personalą? Gal robotai tik perims pasikartojančių veiksmų atlikimo naštą, o medicinos darbuotojai galės dirbti tik tiesioginį savo darbą?

– Užduočių automatizavimas ir toliau vystysis – jau dabar technologijos kai kuriuos darbus gali atlikti geriau, nei tipinis žmogus. Tad taip, labai tikėtina, kad kai kuriuos darbus, susijusius su sveikatos apsauga, perduoti kompiuteriams bus pigiau ir geriau. Grėsmė kils tokioms darbo vietoms, kuriose pagrindinė užduotis yra, tarkime, skenuoto vaizdo analizė. Taip pat nerimauti turėtų šeimos gydytojai.

Idealiame pasaulyje technologijomis galėtų būti naudojamasi siekiant gydytojus ir kitus sveikatos apsaugos profesionalus išlaisvinti nuo administracinių reikalų ir suteikti jiems galimybę visą dėmesį skirti tik pacientams.

– Ką galvojate apie dėvimuosius įrenginius? Ar įmanoma kaip nors kiekybiškai įvertinti jų poveikį gyvenimo kokybei, trukmei ar kitiems svarbiems statistiniams rodikliams?

– Dėvimieji įrenginiai šiuo metu yra raidos stadijoje. Esu linkęs kreipti dėmesį į dėvimųjų įrenginių jutiklius ir besitęsiančią Daiktų interneto srities raidą. Saugodami savo sveikatą XXI amžiuje, tikėtina, turėsime įvairių jutiklių savyje, ant savęs, savo darbo vietose, automobiliuose, namuose. Jie mūsų būklę stebės nuolat, visą parą, be atostogų.

Mažai tikėtina, kad dėvimieji įrenginiai taps iš tiesų populiariais, kol neturėsime reikiamų jutiklių. Pavyzdžiui, dėvimi kompiuteriai, kurie stebėtų alkoholio kiekį pilotų kraujyje, taip užtikrinant keleivių saugumą, arba dėvimi įrenginiai, kurie būtų reikalingi norint pasirašyti sveikatos ar gyvybės draudimo sutartį, arba dėvimi įrenginiai, kuriuos reikėtų dėvėti norint gauti nemokamas valstybines sveikatos priežiūros paslaugas. Kol kas dėvimieji įrenginiai yra labai nišinis produktas ir yra labai daug problemų, kurias reikia išspręsti prieš jiems iš tiesų išpopuliarėjant plačiojoje visuomenėje.

O dabartinių tyrimų dar nepakanka norint kiekybiškai įvertinti dėvimųjų įrenginių poveikį mūsų sveikatai.

– Kokie dėvimųjų įrenginių patobulinimai galėtų padidinti jų svarbą mūsų sveikatos priežiūrai?

– Dėvimieji įrenginiai, kurių paskirtis yra susijusi su mūsų sveikata, turi būti kliniškai įvertinti, kad medikai galėtų pasitikėti jų fiksuojamais duomenimis. Tokių aparatų užfiksuoti duomenys turi būti ne tik šiaip, dėl vartotojo įdomumo perkeliami į jo išmanųjį telefoną – juos reikia integruoti į dabartines sveikatos priežiūros IT sistemas. Galų gale, dėvimieji įrenginiai turi galvoti apie vartotoją. Pavyzdžiui, kalbant apie dizainą – daugelis pacientų norės, kad jų dėvimieji įrenginiai gerai atrodytų, būtų nesunkiai įkraunami arba tinkamai koreguotų jų elgseną ir darytų tai tada, kai to tikrai reikia.