Šią savaitę Lietuvoje lankosi CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos ekspertai. Vizito metu aptartos Lietuvos perspektyvos tapti asocijuota CERN nare. Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė pabrėžia, kad įsijungimas į CERN būtų Lietuvai istorinis žingsnis.Šią savaitę Lietuvoje lankosi CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos ekspertai. Vizito metu aptartos Lietuvos perspektyvos tapti asocijuota CERN nare. Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė pabrėžia, kad įsijungimas į CERN būtų Lietuvai istorinis žingsnis, rašoma pranešime spaudai.
„Į Lietuvos asocijuotą narystę CERN būtina žvelgti iš perspektyvos. Jei šiuo metu manoma, kad tai brangiai kainuos, tai po kelerių metų sparčiai vystantis technologijoms bei stiprėjant konkurencinei kovai dėl talentų dauguma iš mūsų kels klausimą: kodėl to nepadarėme anksčiau?“ – sako viceministrė S. Kauzonienė.
Karolio Budrecko nuotr.
CERN tarptautinių santykių departamento direktorė Charlotte Lindberg Warakaulle pažymėjo, kad Lietuvos asocijuota narystė CERN – naudinga tiek CERN organizacijai, tiek Lietuvai. CERN atstovai kaip svarbiausius narystės privalumus minėjo galimybę Lietuvos mokslininkams gauti naujausią informaciją apie CERN vykdomus mokslinius tyrimus ir naudotis CERN laboratorijomis.
Lietuvos galimybė tapti CERN asocijuotos nare bus vertinama pagal tris pagrindinius kriterijus: Vyriausybės įsipareigojimas remti narystę, dalelių fizikos tyrimų potencialas ir pramonės įmonių pajėgumas dalyvauti CERN skelbiamuose projektuose.
2016 m. kovo mėnesį Lietuva pateikė CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijai paraišką tapti asocijuota nare. Premjeras Algirdas Butkevičius sudarė derybinę darbo grupę dėl CERN narystės, Švietimo ir mokslo ministerijai joje atstovauja viceministrė dr. S. Kauzonienė. Kaip pabrėžia viceministrė, numatomas darbo grupės vizitas į CERN, kurio metu vyks galutinės derybos. Sprendimą dėl Lietuvos asocijuotos narystės CERN turėtų priimti šį rudenį.
Apie CERN ir Lietuvos indėlį
Netoli Ženevos veikiančiame CERN centre įsikūrusi didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, čia įrengtas Didysis hadronų greitintuvas. Pasitelkdama pasaulyje galingiausius įrenginius, tarptautinė mokslininkų komanda siekia atsakyti į fundamentaliausius ir sudėtingiausius fizikos klausimus: kas yra „tamsioji materija“, kokia medžiaga sudarė Visatą Didžiojo sprogimo metu, kodėl egzistuoja gravitacija ir pan.
Centras ne tik atlieka priešakinius mokslo eksperimentus, bet ir prisideda ir prie technikos progreso. Būtent CERN buvo sukurtas internetas. Šiuo metu CERN veikiantis tinklynas, prie kurio praktiką atlikti turi galimybę ir informacinių technologijų studentai iš Lietuvos, – viena pajėgiausių skaičiavimo sistemų pasaulyje.
Lietuva turi bendradarbiavimo su CERN potencialą ne tik fizikos ir informatikos bei švietimo, bet ir pramonės bei medicinos srityse. CERN projektuose dalyvauja Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai bei studentai, kurie parsiveža į Lietuvą naujas žinias, mokslinius kontaktus, įgytą kvalifikaciją.
CERN stažuojasi Lietuvos fizikos bei informacinių technologijų mokytojai. Lietuvoje šiemet pirmą kartą surengta CERN stovykla studentams. CERN sutiko dalyvauti Lietuvoje kuriamame Mokslo ir technologijų centre.
Lietuvos ir CERN bendradarbiavimas prasidėjo 2004 metais, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos institucijų dalyvavimo CERN atliekamuose didelių energijų dalelių fizikos bandymuose.
