Jaučiate nuolatinį stresą? Galbūt jo šaknų reikėtų ieškoti jūsų komunikacinėje elgsenoje? Pagal statistiką žmonės kasdien išsiunčia daugiau kaip 183 milijardus elektroninių laiškų. Per JAV surengtą apklausą kas trečias amerikietis prisipažino, kad negalėtų apsieiti be elektroninio pašto. Atlikę tyrimus mokslininkai nustatė, kad kas trečias tarnautojas atsako į gautis elektroninius laiškus per 15 minučių.Jaučiate nuolatinį stresą? Galbūt jo šaknų reikėtų ieškoti jūsų komunikacinėje elgsenoje?
Pagal statistiką žmonės kasdien išsiunčia daugiau kaip 183 milijardus elektroninių laiškų. Per JAV surengtą apklausą kas trečias amerikietis prisipažino, kad negalėtų apsieiti be elektroninio pašto. Atlikę tyrimus mokslininkai nustatė, kad kas trečias tarnautojas atsako į gautis elektroninius laiškus per 15 minučių.
Daug žmonių skundžiasi dėl streso, kurį sukelia ateinantys elektroniniai laiškai ar trumpieji pranešimai. Vos tik žmogus susiruošia užsiimti darbu ir susikaupia, tuoj pat pasigirsta „pypt“. Iš didelio smalsumo jis iškart susidomi ir perskaito pranešimą. Net pakeliui į darbą ir iš jo jis nuolat žvilgčioja į savo išmanųjį telefoną. Vakare per tuos nesibaigiančius pranešimus ir elektroninius laiškus jis nesupranta, kur prabėgo diena, ir jaučiasi labai išsunktas.
Ką sako mokslininkai? Ar iš tikrųjų elektroniniai laiškai tiesiogiai veikia mūsų savijautą? Ar jie sukelia mums stresą?
Per pastaruosius metus atlikti keli moksliniai šios problemos tyrimai davė teigiamus atsakymus. Elektroniniai laiškai ir trumposios žinutės mažina žmonių pasitenkinimą gyvenimu ir didina darbinį krūvį.
Šių tyrimų trūkumas tas, kad jie nustatė sąryšį tarp elektroninių laiškų ir streso, bet nesugebėjo įrodyti, kad elektroniniai laiškai tiesiogiai sukelia stresą.
Šį trūkumą neseniai pašalino Kanados mokslininkai Konstantinas Kushlevas ir Elizabeth Dunn. Savo tyrimų išvadas tiesioginį dažnų elektroninių pranešimų poveikį psichinei sveikatai jie publikavo žurnale „Computers in Human Behavior“.
Mokslininkai pakvietė dalyvauti tyrime 124 savanorius, kurių amžiaus vidurkis buvo 30 metų. Du trečdaliai jų buvo studentai, vienas trečdalis – įvairių sričių darbuotojai (gydytojai, advokatai, programuotojai).
Tyrimo dalyviai turėjo dviem savaitėms pakeisti savo komunikacinę elgseną pagal mokslininkų nurodymus. Pirmą savaitę jie turėjo tik tris kartus per dieną tikrinti savo elektroninį paštą bei žinutes ir atjungti programas, įspėjančias apie gautus pranešimus.
Antrą savaitę jie turėjo kuo dažniau tikrinti elektroninį paštą ir trumpuosius pranešimus, iškart atsakyti į juos ir visą laiką kontroliuoti elektroninę korespondenciją.
Kasdien 17 valandą mokslininkai nusiųsdavo dalyviams anketą, kurioje turėjo nurodyti, kiek kartų per dieną skaitė elektroninius pranešimus bei laiškus ir atsakinėjo į juos. Jie turėjo pateikti duomenis apie savo savijautą, atsakyti į klausimus, ar jie jaučiasi sudirgę, susinervinę, streso kankinami, ar patenkinti savo gyvenimu, ar yra laimingi ir atsipalaidavę.
Tikriausiai jau atspėjote, kad pirmą savaitę, kai tyrimo dalyviai retai tikrino elektroninę korespondenciją, jie jautėsi kur kas geriau, buvo labiau atsipalaidavę, mažiau kankinami streso ir galėjo geriau susikoncentruoti į svarbias užduotis.
Visai kitoks rezultatas buvo antrąją savaitę, kai savanoriai turėjo nuolat tikrinti elektroninį paštą ir trumpuosius pranešimus. Jie išgyveno stresą, negalėjo gerai susikoncentruoti į darbą ir jautėsi nelaimingesni.
Mokslininkai K. Kushlevas ir E. Dunn taip aiškina tyrimų rezultatą: žmonės turi tik ribotus dvasinius resursus. Kuo dažniau skaito ir atsakinėja į elektroninius pranešimus, tuo dažniau nutraukia savo tiesioginę veiklą. O toks nuolatinis dėmesio kaitaliojimas labai išvargina.
Dar daugiau: kuo labiau esame pavargę, tuo lengviau leidžiamės atitraukiami nuo savo darbo ir tuo dažniau tikriname elektroninį paštą. Susidaro užburtas ratas.
Be to, šie dvasiniai resursai mums reikalingi, kad galėtume reguliuoti emocijas. Kuo labiau esame išsekę, tuo sunkiau mums tas sekasi.
Kitaip tariant: kartkartėmis visai naudinga atsisakyti elektroninio pašto tikrinimo, kad galėtume geriau kontroliuoti savo patiriamą stresą.
