Jei pavyks pritraukti investicijų ir sutelkti Lietuvos mokslininkus, kitąmet Mėnulį gali pasiekti pirmasis lietuviškas palydovas. Lietuvos kosmoso entuziastai Mėnulyje žada atlikti ir unikalų eksperimentą – pirmą kartą sudaiginti augalą, greičiausiai – dobilą.
Jei pavyks pritraukti investicijų ir sutelkti Lietuvos mokslininkus, kitąmet Mėnulį gali pasiekti pirmasis lietuviškas palydovas. Lietuvos kosmoso entuziastai Mėnulyje žada atlikti ir unikalų eksperimentą – pirmą kartą sudaiginti augalą, greičiausiai – dobilą.
Apie kosminę misiją „15min“ kiek anksčiau užsiminė MITA vadovas Kęstutis Šetkus, o dabar apie misijos techninius iššūkius pasakojo projekto dalyviai.
Lietuviškas augalėlis Mėnulyje
Vienas potencialių projekto dalyvių – Kauno technologijos universiteto studentas Algis Karpavičius, kuris su kolegomis anksčiau sukonstravo vieną iš dviejų pirmųjų į kosmosą pakilusių lietuviškų palydovų „LitSat-1“.
Pasak A. Karpavičiaus, Mėnulio misijoje ketinantis dalyvauti KTU būtų atsakingas už visą arba dalį techninės įrangos – modulius, energijos kaupimo ir gavimo dalis, komunikacijas, valdymą ir kitas kritiškai svarbias sistemas.
„Tai konstrukcijai didelis iššūkis, nes Mėnulyje yra didelis temperatūrų skirtumas – nuo minus šimto iki plius šimto laipsnių Celsijaus. Yra daug dalykų, kuriuos reikės išspręsti“, – pasakojo A. Karpavičius.
Mėnulio diena trunka maždaug dvi savaites ir ją išgyventi būtų lengvoji dali. Iš pradžių planavę atlikti mokslinius eksperimentus dieną lietuviai svarsto ir apie galimybę sukurti įrangą, kuri galėtų atlaikyti ir itin žemą temperatūrą Mėnulio nakties metu. Be to, kadangi naktį nėra Saulės šviesos, reikia pasikliauti vien vidine akumuliatorių energija.
Anot A. Karpavičiaus, į Mėnulį siunčiamas palydovas būtų maždaug kelių dešimčių centimetrų įstrižainės dydžio, o jame sutalpinta ir visa moksliniams eksperimentams reikiama įranga.
Viena iš dominuojančių misijos idėjų – Mėnulyje sudaiginti lietuvišką augalą.
„Palydove būtų biologinė kapsulė – konteineriukas. Jame turėtų augti tie augalai, jie būtų stebimi, jiems visų pirma būtų užtikrinamas tinkamas klimatas, taip pat tam tikra drėgmė ir apšviestumas“, – pasakojo A. Karpavičius.
Kameros ir kita speciali įranga leistų fiksuoti mažame konteineryje augančių augalų ir aplinkos pokyčius – anglies dioksido lygį, augalo, jo lapų dydį, augimo kryptį ir kitus parametrus.
„Šis eksperimentas svarbus tuo, kad Mėnulyje yra mažesnė gravitacija negu Žemėje, todėl augalai gali augti skirtingai. Tai būtų gerai išsiaiškinti prieš žmonėms kolonizuojant Mėnulį“, – svarstė A. Karpavičius.
Verslo susidomėjimas yra
Vienas iš misijos į Mėnulį projekto vadovų Emonas Šabonas atkreipia dėmesį, kad misija kol kas yra iniciatyvinėje stadijoje ir prieš apsistojant ties galutine eksperimento idėja reikia išspręsti svarbių klausimų, tarp jų ir finansavimo.
Negalutinė planuojamo kelių kilogramų krovinio iškėlimo į kosmosą kaina siektų apie du milijonus eurų, o norint surinkti tokią sumą pinigų prireiks pagalbos iš verslo. Lietuvių palydovas į kosmosą kiltų su vienu iš konkurso „Google Lunar X Prize“ dalyvių.
„Mūsų prioritetas judinti technologines Lietuvos įmones, kurioms tai būtų aktualu. Jau teko kalbėti su susidomėjusia įmone, kuri užsiima su žemės ūkiu“, – kalbėjo E. Šabonas ir pridūrė, kad konkrečių įmonių pavadinimų atskleisti kol kas negali.
Dabar pagrindinis projekto organizatorių tikslas yra į jį įtraukti kuo daugiau Lietuvos studentų, mokslininkų ir įmonių.
Misija taip pat domisi Vilniaus ir Kauno technologijos universitetai, – anot E. Šabono, jei universitetai dalyvautų projekte, nemažą dalį finansavimo pavyktų užsitikrinti ir iš valstybės.
E. Šabonas patikino, kad daugiau detalių apie projekto eigą bus paskelbta artimiausią mėnesį.
