Kai prieš tris dešimtmečius buvo sukurtas Mp3 formatas, muzika prarado materialią formą –
kiekvienam mūsų atsirado galimybė kaupti tūkstantines dainų kolekcijas bei saugoti jas
kompiuteriuose ar išmaniuosiuose telefonuose. Smarkiai evoliucionavo ir garso įrenginiai: nuo
pirmųjų mono iki naujausių 360 laipsnių kampu muziką skleidžiančių prietaisų. Kai prieš tris dešimtmečius buvo sukurtas Mp3 formatas, muzika prarado materialią formą – kiekvienam mūsų atsirado galimybė kaupti tūkstantines dainų kolekcijas bei saugoti jas kompiuteriuose ar išmaniuosiuose telefonuose. Smarkiai evoliucionavo ir garso įrenginiai: nuo pirmųjų mono iki naujausių 360 laipsnių kampu muziką skleidžiančių prietaisų.
Taigi, Pasaulinės muzikos dienos proga apžvelkime, įdomiausius su tuo susijusius faktus.
Šiais metais viena iš muzikos garsiakalbius gaminančių bendrovių „Samsung“ paskelbė apie naują žiedinio radiatoriaus technologiją, pritaikytą „Wireless 360 Audio“ kolonėlėse, kuri tolygiai paskleidžia garsą 360 kampu. Tam, kad būtų sukurta šis modernus produktas, Los Andžele buvo įkurta speciali laboratorija, kur mokslininkai ir inžinieriai pritaikė naujus transdukcijos ir kompiuterinio modeliavimo metodus, leidžiančius garsui sklisti visomis kryptimis. Toks garsiakalbis leidžia klausytis kokybiškos muzikos, nesvarbu, kurioje patalpos vietoje žmogus bebūtų. Taigi, ženklai rodo, kad muzikos industrijos evoliucija nesustoja, bet kokie jos įvykiai iki šiol buvo ryškiausi?
Audio ir stereo garsas. Nors jau 1881 metais prancūzų išradėjas ir inžinierius Clément Aderin pristatė dviejų kanalų audio sistemą (stereo transmisija), iki 1940 vis dar populiarūs buvo mono garso įrašai ir šiuo formatu buvo kuriama didžioji jų dalis.
Tačiau revoliuciniais tapo 1940 metai, kai Walt Disney, animacinio filmo „Fantazija“ garso takelio kūrimo metu, susitiko su inžinieriais, tuo metu dirbusiais prie stereo garso įrašymo technologijos. Walt Disney pageidavo, kad filmo metu kamanės zvimbimas kino salės žiūrovams girdėtųsi sklindąs iš visų pusių. Taip prasidėjo stereo garso era, pamažu išstūmusi mono garsą.
Radijo klestėjimo banga. Kartu su augančiu kokybiškos muzikos poreikiu, keitėsi ir muzikos prietaisai. 1940–1950 metų laikotarpiu, kai karaliavo vinilinės plokštelės, daugelio namuose stovėjo dideli pramogų centrai geriausiu atveju pasižymintys 50 W galios stiprintuvu. Tokių įrenginių gamintojai daugiau dėmesio skyrė centro apdailai, nei techniniams parametrams.
Tačiau prasidėjusi stereo garso era padarė įtaką tolimesnei muzikos prietaisų evoliucijai. Pirmasis stereo FM radijo prietaisas, naudojantis daugkartinę stereo dekodavimo sistemą, vartotojams buvo pasiūlytas 1962 metais. Nuo tada tokie radijo imtuvai tik populiarėjo, ir pasitenkinimas vien mono garsu kuo toliau, tuo labiau blėso.
Audiokasečių laikas. Tuo tarpu 8-asis ir 9 dešimtmečiai ryškūs audiokasečių populiarumu. Prieš tai dominavusias vinilines plokšteles jos lenkė kompaktiškumu bei talpa. 1980 metais kasetėje pasirodė pirmasis muzikinis singlas pavadinimu „C·30 C·60 C·90 Go!“, kurį išleido britų grupė „Bow Wow Wow“.
Nepaisant to, kad kasetes jau prieš porą dešimtmečių išstūmė kompaktiniai diskai, kai kurie muzikos kūrėjai, matyt apimti praėjusios XX amžiaus pabaigos nostalgijos, išleidžia albumus kasetėse ir šiomis dienomis: pavyzdžiui, prieš metus, populiariojo filmo „Galaktikos sergėtojai“ garso takelis pasirodė ir kasetėje. Kita vertus, šiandien jau pas retą Europietį namuose galime rasti užsilikusius kasečių grotuvus.
Kompaktiniai diskai ir Mp3. 9-ajame dešimtmetyje pagaminti kompaktiniai diskai dar kuris laikas turėjo pakovoti dėl žmonių palankumo, turbūt todėl, kad buvo neprotingai brangūs (pirmosios CD plokštelės kainavo 12–16 dolerių, o grotuvai apie 2000 dolerių). Tik kiek vėliau, 90-ųjų pabaigoje, dešimteriopai sumažėjus kainoms, kompaktiniai diskai, kaip ir jų grotuvai atrado vietos po saule. Tačiau vienas iš revoliucingiausių įvykių muzikos padangėje po CD plokštelių atsiradimo – tai Mp3 formato sukūrimas 1993 metais. Iš pradžių MP3 buvo kuriamas kaip sudedamoji MPEG-1 formato dalis. Jis buvo skirtas vaizdinei medžiagai suskaitmeninti. Bet staigų jo populiarumą lėmė formato savybė gerai suspausti garsą beveik neprarandant jo kokybės. Mp3 formatas suteikė dar daugiau galimybių muzikos mėgėjams bei didesnę eksperimentinę laisvę muzikos prietaisų gamintojams.
Muzika visur ir visada. Nesunku pastebėti, kad mūsų dienomis, muzika niekur nesitraukia. Nuolatinių inovacijų dėka, kokybiškas muzikos klausymasis tampa prieinamas kiekvienam. Remiantis „Samsung Living Index“ tyrimu, šiandien garso sistemas namuose turi 40 proc. lietuvių, dalis likusių dažniau muzikos klausosi telefone, kiti vis dar naudojasi nešiojamais grotuvais, dar kiti tam pasitelkia net ir išmanųjį laikrodį.
Dėl didelės muzikos klausymosi galimybių įvairovės vis dagiau elektronikos gamintojų žvalgosi į bevieles technologijas ir gamina garsiakalbius, kuriuos prie kito įrenginio prijungti galima naudojant bluetooth ar WiFi ryšį. Neseniai vykusioje plataus vartojimo elektronikos parodoje „IFA 2015” „Samsung“ pristatė „Multiroom“ programėlę, kuri leidžia naujausius kompanijos garsiakalbius prijungti prie išmaniojo laikrodžio ir reguliuoti muzikinį repertuarą namuose, esant bet kuriame kambaryje. Beje, naujausių garsiakalbių išvaizda sufleruoja ir apie tai, kad 5-6 dešimtmečiais būdingas siekis gaminti patrauklaus dizaino muzikos įrenginius šiandien taip pat atgimsta ir, kaip pavyzdžiui, „Wireless 360 Audio“, tampa moderniais namų aksesuarais.
Atrodo, kad, kol gyvuos Mp3 formatas, muzikos kolekcijas kaupsime ten, kur mums patogiausia, ir gali būti, kad dėl to atidžiau seksime vis labiau „išmanėjančių” bevielių garsiakalbių evoliuciją.
