Kauno technologijos universiteto ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos glaudaus bendradarbiavimo ateitis – šviesi. Apie tai kalbėjo KTU „Santakos“ slėnyje apsilankę didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERNatstovai SaschaSchmelingas ir Charlesas-Henri Denarie.Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) glaudaus bendradarbiavimo ateitis – šviesi. Apie tai kalbėjo KTU „Santakos“ slėnyje apsilankę didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERNatstovai SaschaSchmelingas ir Charlesas-Henri Denarie.
Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose įsikūrusioje CERN mokslininkai iš viso pasaulio bando įminti visatos susikūrimo ir vystymosi paslaptis.
Lietuvos delegacija prie Didžiojo hadronų greitintuvo (G. Krupovič nuotr.)
„Tai – milžiniška institucija, kurios metinis biudžetas yra maždaug milijardas šveicariškų frankų (frankas lygus eurui, – red. past.) ir kurios narėmis yra 21 Europos šalis. Narystė joje atvertų galimybes mūsų mokslininkams, jauniesiems tyrėjams, mokytojams bei studentams studijuoti bei stažuotis CERN, dalyvauti įvairiose tyrimų programose“, – teigia neseniai CERN lankęsis Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius.
Mokslininko teigimu, didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje vykdomi tyrimai – tai milžiniškos apimties fizikos eksperimentas, kuriam sutelkta daugybė tyrėjų: kone pustrečio tūkstančio darbuotojų užtikrina Didžiojohadronų priešpriešinių srautų greitintuvo veiklą, prie kurio dirba maždaug 12 tūkst. vartotojų. CERN – milžiniškas traukos centras, kurį kasmet aplanko apie 100 tūkst. lankytojų.
Glaudesnis bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus Lietuvos akademinei bei mokslinei bendruomenei, atversiantis daugiau galimybių. Sprendimas politiniame lygmenyje atvertų kelią Lietuvos narystei CERN.
– Kaip įvertintumėte Lietuvos ir KTU mokslinį potencialą. Ar mes esame pajėgūs konkuruoti šioje srityje tarptautinėje arenoje?, – paklausėme S. Schmelingo.
– Iš to, ką mačiau Lietuvoje ir KTU, manau, kad esate konkurencingi mokslo srityje tarptautiniu mastu. Lyginant su kitomis šalimis, galite pasiūlyti labai daug. Ypač atsižvelgiant į šalies dydį ir laiką, kurį turėjote technologijoms vystyti – tai tik 25 metai. Manau, kad pasiekėte tikrai daug.Jūsų mokslinis potencialas yra didelis.
– Apibūdinkite keliais sakiniais, kuo užsiima CERN?
– Mes darome tą patį, ką žmonės daro nuo Demokritolaikų – bandome suprasti, kaip sukurtas pasaulis, kaip sukurta mus supanti aplinka, kokia jos istorija ir net kokia mūsų visatos ateitis. Mes norime suprasti, kaip viskas vystėsi po prieš 13,8 mlrd. metų įvykusio Didžiojo sprogimo.
– Ar anksčiau bendradarbiavote su KTU?
– Neseniai CERN lankėsi KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius. Buvome su juo susitikę. Jo vizitas buvo panašus į mūsų – susipažinti su moksline įranga, technologijomis, aptarti bendradarbiavimo galimybes.
Kiek žinau, vyksta moksliniai eksperimentai, kuriuos vykdo CERN ir Lietuvos mokslo institucijos, tačiau jie yra sąlyginai mažos apimties.
– Kokiose konkrečiai srityse galimas CERN ir KTU bendradarbiavimas?
– Matau bent kelias potencialaus bendradarbiavimo galimybes, pavyzdžiui, automatika ir valdymas. Taip pat kalbamės apie fizikos ir mokslo apskritai švietimą, jo tobulinimą, plėtrą. Be abejo, yra dar daugiau galimų bendradarbiavimo kabliukų, apie kuriuos papasakosiu savo kolegoms CERN.
Bendradarbiavimas yra procesas, kuriame laimi abi dalyvaujančios pusės. Sakyčiau, kad KTU ir CERN bendradarbiavimo laukia šviesi ateitis.
