Kada elektromobilis Lietuvoje taps visaverte transporto priemone?

Balandžio pradžioje pasirodžiusi informacija apie gegužės 8-ąją rengiamas pirmąsias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse standartinių elektromobilių lenktynes „Pasikrauk su Energijos tiekimu: Vilnius–Palanga“, sukėlė nemenką ažiotažą ne tik tarp šių varžytuvių dalyvių ar elektromobilius siūlančių gamintojų įgaliotųjų atstovų Lietuvoje, bet ir tarp plačiosios visuomenės.

Šių lenktynių rengėjus itin džiugina, kad šalies gyventojai ne tik neabejingi ekologiškiausiai netolimos ateities transporto priemonei, bet ir gyvai domisi jos perspektyvomis ir plėtros galimybėmis šalyje. Ta proga pirmųjų lenktynių nemodifikuotais elektromobiliais „Vilnius–Palanga“ spaudos centras, Viešųjų ryšių agentūra „Visus Bonus“, pateikė keletą klausimų susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui.

„Vertindama Lietuvos transporto ir mobilumo sistemos poreikius bei globalias tendencijas, LR Susisiekimo ministerija dar prieš ketverius metus inicijavo kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studiją, siekdama suteikti tvirtą pagrindą viešos politikos šioje srityje vykdymui“, – sako susisiekimo ministras R. Sinkevičius, akcentuodamas palankų jo vadovaujamos ministerijos požiūrį ir nuostatas į elektromobilių plėtrą.

Ką šie teiginiai reiškia Lietuvos vairuotojams? Pasak ministro, dabar ir artimiausioje perspektyvoje prioritetai yra ir bus teikiami su elektromobilių naudojimu susijusios infrastruktūros plėtrai. Ilgalaikis tikslas – pasiekti, kad iki 2025 m. 10 proc. naujai perkamų automobilių sudarytų elektromobiliai. O tai tikrai nemažai. Norint kad siekis taptų realybe, būtinas įvairių politikos priemonių, – tiek infrastruktūros plėtros, tiek reguliavimo, tiek mokestinių paskatų, – rinkinys.

– Kas šiandien jau padaryta siekiant šių strateginių tikslų?

– Kalbant apie reglamentavimą, kelių eismo taisyklėse 2013 m. sausio 19 d. atsirado sąvoka „elektromobilis“ ir trys nauji kelio ženklai, – teigia ministras. – Tai kelio ženklas, žymintis vietą, skirtą elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti, papildoma lentelė, kuri nurodo, kad kelio ženklai negalioja elektromobiliams, ir papildoma lentelė, nurodanti, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti. Kelių eismo taisyklėse taip pat numatyta, kad maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis (žymimomis „A“ raide) ir kurios papildomai pažymėtos elektromobilio simboliu, gali važiuoti ir elektromobiliai.

– Bet ar to tikrai pakanka, kad elektromobiliai sparčiai paplistų? Žinoma, džiugu, kad parkavimo rinkliavų lengvatos didžiuosiuose Lietuvos miestuose taikomos ir elektromobiliams, bet ar neišplėtota pakrovimo stotelių infrastruktūra nepakiš kojos trokštamam progresui?

– Siekdama realiomis sąlygomis išbandyti naujas technologijas, Susisiekimo ministerija įsigijo elektromobilį. Mūsų specialistai paskaičiavo, kad dyzelinio variklio varomu automobiliu nuvažiuoti 100 km kainuoja 11,3 euro (39 Lt.), o elektromobiliu – tik 2,3 euro (8 Lt).

Šie skaičiai tikrai verčia atkreipti dėmesį į naujo tipo transporto priemones. Kalbant apie infrastruktūros plėtros priemones, pirmieji daigai yra 2014 m. lapkritį įrengtos dvi didelės galios, universalios elektromobilių įkrovos prieigos ties Vieviu ir Elektrėnais.

Šios dvi stotelės leidžia važiuoti elektromobiliu iš Vilniaus į Kauną visiškai nesibaiminant, kad staiga ims ir baigsis „degalai“.

Šiuo metu Susisiekimo ministerija baigia rengti Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijas ir šalia valstybinės reikšmės kelių (Vilnius– Klaipėda, „Via Baltica“) numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planą. Tai suteikia pagrindą tvariam ir subalansuotam elektromobilių infrastruktūros plėtojimui artimiausiu laikotarpiu.

– Ministre, ko artimiausioje ateityje dar galime tikėtis elektromobilių infrastruktūros plėtros srityje?

– Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iki 2017 m. planuoja įrengti iki 17 elektromobilių įkrovimo prieigų magistralėje tarp Vilniaus ir Klaipėdos ir „Via Baltica“ kelyje, nuo Lenkijos iki Latvijos sienos. Tai leis užtikrinti tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių piliečių, besinaudojančių elektromobiliais, mobilumą Lietuvos teritorijoje.

Kartu su Aplinkos ministerija diskutuojame dėl Statybos techninio reglamento, skirto miestų gatvių projektavimui ir statybai, keitimo. Siekiame, kad plėtojant viešąją infrastruktūrą miestuose (pvz., prie prekybų centrų, viešbučių, stovėjimo aikštelėse, degalinėse, kt.) būtų numatyti reikalavimai užtikrinti ir elektromobilių krovos galimybę. Kita vertus, džiugu, kad ir patys miestai (ypač Vilnius) elektromobilių plėtros priemones planuoja kaip kompleksinę miesto susisiekimo gerinimo ir plėtros sudedamąją dalį.