Leidinyje „Bulletin of the Atomic Scientists“ trys mokslininkai aprašė, kokį poveikį miestui (konkrečiai – Niujorkui) padarytų 800 kilotonų (800 tūkst. tonų trotilo) galios branduolinio užtaiso sprogimas. Per kelias dešimtmilijardąsias sekundės dalis sprogimo epicentre temperatūra siektų 100 mln. laipsnių pagal Celsijų. Tai yra penkis kartus daugiau nei Saulės centre.Be abejo, detonavęs 800 kilotonų galios branduolinis užtaisas sugriautų miestą. Tačiau tikrąją tokio užtaiso griaunamąją galią sunku aprėpti: po tokio sprogimo gatvės būtų taip įkaitusios, jog jomis dar keletą dienų būtų neįmanoma važinėti automobiliams, nes išsilydytų padangos. Ką ir kalbėti apie pirmosiomis minutėms nuo sprogimo epicentro kylančius uraganinius ugnies vėjus ir 100 kv. km ploto gaisrą.
1 s po 800 kt galios sprogimo
Leidinyje „Bulletin of the Atomic Scientists“ trys mokslininkai aprašė, kokį poveikį miestui (konkrečiai – Niujorkui) padarytų 800 kilotonų (800 tūkst. tonų trotilo) galios branduolinio užtaiso sprogimas. Per kelias dešimtmilijardąsias sekundės dalis sprogimo epicentre temperatūra siektų 100 mln. laipsnių pagal Celsijų. Tai yra penkis kartus daugiau nei Saulės centre.
Per maždaug sekundę po detonavimo ugnies kamuolys išplistų iki 2 km skersmens, o temperatūra tame ugnies kamuolyje atvėstų iki kelių tūkstančių laipsnių pagal Celsijų – koks būna Saulės paviršiuje. Giedrą dieną sprogimo šviesa ir karštis akimoju viską padegtų 160 kv. km plote.
Kiltų masinis gaisras arba tiesiog ugnies vėjo uraganas. Jis plistų viršuraganiniu greičiu (apie 480 km/val.), įkaitindamas didžiulius kiekius oro. Suveiktų ir vadinamasis "kamino efektas": į ugnies uragano epicentrą panašiais greičiais iš aplinkos būtų traukiamas vėsus oras. Superįkaitinto oro masių gūsiai ne tik plėstų gaisro plotą, bet ir su šaknimis rautų metro storio kamieną turinčius medžius bei į pragaro epicentrą su vėsiu oru susiurbtų visa, kas aplinkui – automobilius, suolus, žmones.
30–40 sekundžių po 800 kt galios sprogimo
Po sprogusiu branduoliniu užtaisu buvę bet kokie objektai (taip pat ir pastatai, gelžbetonio konstrukcijos) akimirksniu išgaruotų ir sukurtų sprogimo bangą, kuri nuvilnytų paskui viską nuniokojusią ugnies bangą.
O kas dėtųsi atokiau sprogimo epicentro? Sprogimo, įvykusio 2 km aukštyje (kad kuo daugiau žalos padarytų pirminė sprogimo energija), šviesa išlydytų visų miesto gatvių asfaltą, nudegintų pastatų dažus, išlydytų metalinius paviršius. Visa tai įvyktų per 0,5 sekundės po užtaiso detonavimo.
Praėjus maždaug sekundei, miestą perlietų žybsnio banga ir 1 200 km/val. greičiu atslenkanti griaunamoji banga, kuri pastatus sulygintų su žeme, o liepsnojančius automobilius pakeltų į orą lengvai tarsi rudeninio vėjo gūsiai pageltusius lapus. Galiausiai viską prarytų liepsnos.
Oro masių judėjimo schema sprogimo epicentre
Ugnies zona (ryškiai raudonas apskritimas) ir branduolinio gaisro zona (blyškiau raudonas didesnis apskritimas) po 800 kt branduolinio sprogimo
