Jau kelerius metus Europoje, JAV ir Azijoje plėtojama nauja paskirstyto skaičiavimo ir internetu besiremiančio bendradarbiavimo paradigma, vadinama tinklu (grid). Tinkliniai paskirstytieji skaičiavimai suteikia galimybę atlikti bendrus darbus ir sujungti resursus, peržengiant organizacijų ribas. Tai leidžia keistis duomenimis bei skaičiavimo galia, atveriamos naujos mokslinės pažangos galimybės.Jau kelerius metus Europoje, JAV ir Azijoje plėtojama nauja paskirstyto skaičiavimo ir internetu besiremiančio bendradarbiavimo paradigma, vadinama tinklu (grid). Tinkliniai paskirstytieji skaičiavimai suteikia galimybę atlikti bendrus darbus ir sujungti resursus, peržengiant organizacijų ribas. Internetu susisiekiantys ištekliai, – tinklai, procesoriai, kaupikliai, jutikliai, eksperimentinė įranga ir panašiai, – gali būti sujungiami į vieną visumą, sprendžiant bendrą uždavinį, ir tai leidžia keistis duomenimis bei skaičiavimo galia. Visai eilei taikomųjų uždavinių iš, pavyzdžiui, Žemės stebėsenos, didelių energijų fizikos, bioinformatikos, astrofizikos, medicininės diagnostikos palengvinimo, potvynių ar taršos numatymo sričių paskirstytieji skaičiavimai atveria naujas mokslinės pažangos galimybes.
Daugelyje Europos, Amerikos ir Azijos projektų buvo kuriama ir tobulinama tarpinė programinė įranga („middleware“, programiniai „klijai“ tarp išteklių ir taikomųjų programų), siekiant sukurti pagrindą, kuriuo dabar susijungia nuolatinio naudojimo paskirstytieji tinklai ne tik Europoje, bet ir tarp žemynų. Geri to pavyzdžiai – ES projektas „Grid parengimas e-mokslui“ (Enabling Grid for E-SciencE, EGEE) ir Pasaulinis didžiojo hadronų greitintuvo paskirstytasis tinklas fizikai (World LHC Computing Grid, WLCG).
Norint užpildyti spragas ir išplėtoti tinklų infrastruktūrą kitoms bendruomenėms ir šalims, pradedami nauji projektai, kurių vienas pavyzdys – „ES Baltic Grid“ projektas, siekiantis Europos paskirstytojo skaičiavimo (EGEE) infrastruktūrą sukurti ir Baltijos valstybėse. Projekte dalyvauja 10 partnerių iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Šveicarijos. Projekto koordinatorius yra Karališkasis technologijos institutas, esantis Stokholme. Lietuvoje šį projektą vykdo ir kitų institucijų veiklą koordinuoja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas bei VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.
Šių metų balandžio 26–28 dienomis Vilniuje vyko pirmoji „BalticGrid“ projekto konferencija, organizuota vieno iš projekto partnerių VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto. Suvažiavo 96 registruoti dalyviai ir svečiai. Savo atstovus atsiuntė dešimt projekte dalyvaujančių institucijų iš šešių šalių: Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Švedijos ir Šveicarijos. Renginys vyko Lietuvos mokslų akademijos rūmuose.
Konferencijoje buvo perskaityta daug unikalių, svarbių pranešimų, pirmą kartą Lietuvoje nagrinėjamomis temomis. Bob Jones (EGEE projekto direktorius) kalbėjo apie kompiuterinių tinklų pasiekimus e. moksle. Enrique Mitjana (Europos komisijos atstovas) apibūdino ES iniciatyvas kompiuterių tinklų technologijose. Svečias iš Ukrainos Pavel Petrenko papasakojo apie kompiuterių tinklų infrastruktūros vystymą Ukrainoje. Bartek Palak iš Lenkijos pristatė „BalticGrid“ programų valdymui siūlomą grafinę kompiuterinę aplinką „Migrating Desktop“. Paskutinę konferencijos dieną Vilniaus universiteto informacinių technologijų centre vyko 44 atrinktų dalyvių mokymai.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas
sveikina „BalticGrid“ projekto atvirų durų dienos dalyvius
Balandžio 28 dienos vidudienį daugiau nei pusšimtis potencialių lygiagrečių skaičiavimų sistemų vartotojų susirinko „BalticGrid“ projekto atvirų durų dienos renginyje. Susitikimą atidarė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Zenonas R. Rudzikas ir VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė. Penki lektoriai pateikė pranešimus apie skaičiavimo tinklų technologijas. Fabrizio Gagliardi, daugelio Europinių projektų iniciatorius, apibūdino kompiuterinių tinklų panaudojimą moksle ir pramonėje. Maite Barroso Lopez papasakojo apie europinio EGEE projekto veiklą. Lietuvos kompiuterinių tinklų pasiekimus ir gaires pristatė „LitGrid“ projekto direktorius Algimantas Juozapavičius. Atvirų durų dienos renginį užbaigė Per Öster pasakojimu apie „BalticGrid“ projekto perspektyvas. Kitas „BalticGrid“ projekto visuotinis susitikimas vyks Estijoje 2005 metų spalio mėnesį.
„BalticGrid“ projekto atvirų durų diena. Pirmoje eilėje iš dešinės:
projekto direktorius Per Öster (Švedijos Karališkasis technologijos institutas),
projekto koordinatoriai Lietuvoje Algimantas Juozapavičius
(Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas) ir
Gražina Tautvaišienė (Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė),
ir Albertas Žalys (Mokslo ir technologijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos direktorius)
