Darbuotojai norėtų naudotis socialiniais tinklais darbo rezultatams pasiekti

Du iš penkių darbuotojų Europos įmonėse sako, kad socialiniai tinklai galėtų padidinti jų darbo efektyvumą, tačiau trečdalis pripažįsta, kad jų darbdaviai tinkamai neįvertina socialinių tinklų galimybių, apribodami priėjimą prie jų darbo vietose, rodo naujausias „Microsoft“ tyrimas.

„Microsoft“ užsakymu bendrovės „Ipsos“ Europos šalyse atliktas tyrimas atskleidė, kad 37 proc. darbuotojų mano, jog jų bendradarbiavimas su kolegomis nėra pakankamas, o socialiniai tinklai galėtų prisidėti prie efektyvesnio komandinio darbo.

„Bendravimas socialiniuose tinkluose yra svarbus ne tiktai asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime, – sako „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris. – Darbuotojai, atlikdami kasdienines užduotis, nori naudotis visais prieinamais informacijos šaltiniais, o socialiniuose tinkluose esanti informacija tampa svarbi ir verslo procesuose. Naudodamiesi socialiniais tinklais darbuotojai gali bendrauti su klientais, partneriais, ieškoti kontaktų, dalintis patirtimi, suburti komandą. Tad tokio bendravimo galimybės jau yra įdiegiamos ir į naujausias kompiuterines programas, siekiama, kad darbuotojai galėtų kuo lanksčiau ir efektyviau dalintis turima informacija.“

Pasak K. Kaikario, socialinių tinklų bendravimas yra nauja tendencija versle, tad tos įmonės, kurios tinkamai įterpia šiuos įrankius į savo kasdieninę veiklą, skatina glaudesnį darbuotojų bendradarbiavimą, greičiau gauna atsakymą iš klientų. „Lietuvoje darbdaviai dar nenoriai suteikia savo darbuotojams prieigą prie socialinių tinklų, tačiau manau, jog įmonės vis labiau domėsis socialinių tinklų nauda ir palankiau vertins darbuotojų norą jais naudotis darbo tikslais“, – sako K. Kaikaris.

Tyrimas atskleidė, kad ne visos įmonės yra linkusios įterpti socialinius tinklus, kaip darbuotojų komunikacijos priemonę, į savo veiklą. Daugiau nei ketvirtadalis tyrime dalyvavusių darbuotojų mano, kad galėtų geriau atlikti užduotis, jeigu įmonės vadovai pritartų darbuotojų naudojimuisi socialiniais tinklais. Apklausoje dalyvavę žmonės vardijo, jog dažniausiai įmonės nepritaria darbuotojų bendravimo socialiniais tinklais dėl saugumo (65 proc. apklaustųjų) bei baimės, jog sumažės darbo efektyvumas (58 proc.).

Socialinių tinklų įrankiai – klientų aptarnavimui

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ socialinių tinklų teikiamomis galimybėmis naudojasi bendraudama su savo klientais ir juos aptarnaudama, socialiniai tinklai tampa ir įmonės darbuotojų tarpusavio bendravimo priemone.

„Socialinio tinklo elementų turi pati „Omnitel“ svetainė – jos lankytojai gali rašyti komentarus bei klausimus, į kuriuos atsako mūsų darbuotojai, – sako „Omnitel“ viceprezidentė klientams Lina Galatiltė. – Daug dėmesio skiriame „Facebook“ socialiniam tinklui, kuris leidžia mums palaikyti glaudesnį ryšį su mūsų klientais, išgirsti jų nuomonę bei padėti atsakyti į kylančius klausimus. Mūsų „Facebook“ paskyroje esami ir būsimi klientai gali tiesiogiai konsultuotis dėl paslaugų, sužinoti naujienas bei pabendrauti su kitais „Omnitel“ draugais. Be to, mūsų darbuotojai rašo „Omnitel“ tinklaraštį, kuriame dalijasi informacija, įžvalgomis ir patarimais.“

„Youtube“ kanale „Omnitel“ pateikia įvairią vaizdo medžiagą – po pramogų ir žiniasklaidos kanalų, tai populiariausia šio puslapio paskyra Lietuvoje.

Pasak L. Galatiltės, socialiniai tinklai padeda užtikrinti glaudesnį ryšį su klientais ir partneriais. „Tokį patį principą taikome ir vidinėje komunikacijoje – mūsų įmonės intranetas yra sukurtas „web 2.0“ principu: darbuotojai gali patys įkelti žinutes, dalintis naujienomis su kolegomis, komentuoti, rašyti tinklaraščius, vertinti naujienas.“

Socialinių tinklų galimybės

Teisingai naudojami socialiniai tinklai gali prisidėti prie įmonės veiklos efektyvumo – sukurti glaudesnius ryšius tarp darbuotojų, paskatinti dalintis informacija ir dirbti komandose nepriklausomai nuo darbuotojų buvimo vietos. Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūros vadovas Vaidas Pilkauskas teigia, kad internetas ir socialiniai tinklai keičia mūsų bendravimo galimybes ir leidžia geriau pažinti vieniems kitus.

„Įmonės, neturinčios vidinės bendravimo tinkle erdvės, daugelyje socialinių tinklų nemokamai gali susikurti uždarą grupę, kurioje įmonės darbuotojai dalinasi draugiška, ne darbine informacija, organizuoja įmonių šventes, aptaria įdomius nutikimus darbe, – komentuoja V. Pilkauskas. – Uždarose grupėse skelbiama informacija matoma tik prijungtiems grupių nariams, todėl nereikia bijoti, kad informacija išplis už įmonės ribų. Bendravimas uždarose teminėse grupėse patrauklus dar ir dėl to, kad grupės nariams matoma tik grupėje paskelbta informacija, nėra poreikio asmeniškai „draugauti“ su kiekvienu darbuotoju. Tai yra svarbu, nes atskiriama privataus gyvenimo erdvė nuo teminių grupių narių.“

„Microsoft Office“ padalinio vadovas Kurtas DelBene pastebi, kad socialiniai tinklai turės panašų poveikį verslo greičiui, kaip ir el. paštas praėjusiame amžiuje – tuomet verslo greitis dėl el. pašto technologijos padidėjo neišmatuojamais dydžiais. „Kuomet vertiname bendravimo ir komunikacijos pokyčius, mes tikime, kad įrankiai, kuriuos žmonės naudoja šiandien – el. paštas, tiesioginio susirašinėjimo sistemos, bendravimas balsu, vaizdo konferencijos, socialiniai tinklai – bus sujungti ir integruoti į įvairias programas bei pagreitins bendravimą, pakeis profesinę žmonių veiklą“, – sako K. DelBene.

Įmonių darbuotojai pasitarimui, bendradarbiavimui, informacijos dalinimuisi už organizacijos ribų naudojasi socialinio bendravimo įrankiais, tokiais kaip „Yammer“ ar integruotomis socialinių tinklų galimybėmis į „Office 365“, „Lync“ ar „Microsoft Dynamics CRM“ programas. Tinklų teikiama nauda įmonei yra gana aiškiai išmatuojama – komandos glaudžiau bendradarbiauja, darbuotojai yra labiau įtraukiami į bendras veiklas, organizacija yra labiau sujungta, o darbuotojai, laiku gaudami aktualią informaciją, gali lanksčiau reaguoti į iškylančias situacijas, besikeičiančius partnerių ir vartotojų poreikius.

Tyrimo metu buvo apklausti 9908 informacijos vadybininkai. Tyrimas buvo atliktas 32 šalyse 2013 m. balandžio mėnesį.