„Atlantis“ sėkmingai nusileido Kenedžio kosminiame centre liepos 22 d. rytą ir užbaigė 30 metų vykdytos programos misiją. Keturių JAV astronautų įgulą skraidinęs „Atlantis“ nusileido vėluodamas vos vieną minutę. Erdvėlaivio vadas Chrisas Fergusonas per radiją kalbėjo: „Misija baigta, Hiustone“. „Gerai padirbėta, Amerika!“ – jam pritarė misijos koordinatorius.
Ch. Fergusonas pridūrė: „Po 30 metų šis kosminis erdvėlaivis nusipelno garbios vietos istorijoje.“ Praėjo lygiai 30 metų ir trys mėnesiai po pirmojo skrydžio į kosmosą 1981 metais.
Misijai pasibaigus daugelis kosminio centro darbuotojų praras darbą, tačiau NASA ateityje žada daug kitų kosminių misijų. Artimiausi NASA maršrutai nusimato į Marsą ir asteroidą.
Ši diena priklauso erdvėlaivio vadui Ch. Fergusonui, antrajam pilotui Douglas Hurley bei Rexas Walheimas ir Sandra Magnus, kurie sėkmingai užbaigė kosminį skrydį. „Atlantis“ nusileido 5 val. 57 min. vietos laiku.
„Šiandien kyla daug įvairių emocijų, tačiau vienas dalykas yra nenuginčijamas – Amerika nesiliaus tyrinėjusi, – sakė Ch. Fergusonas. – Dėkojame NASA už pirmąją pasaulyje daugkartinio naudojimo erdvėlaivių flotilę, kurią sudarė „Atlantis“, „Challenger“, „Columbia“, „Discovery“ ir „Endeavour“.
Astronautų šeimų nariai, draugai, erdvėlaivio vadybininkai ir NASA atstovai netoli kilimo ir leidimosi tako laukė kol galės pasveikinti sėkmingai nusileidusią komandą. Šimtai kitų „Johnson“ kosminio centro darbuotojų stovėjo lauke ir stebėjo erdvėlaivio nusileidimą milžiniškame ekrane.
NASA sukūrė 5 kosminius erdvėlaivius, atgaivino „Hubble“ kosminį teleskopą, pastatė kosminę stotį – didžiausią pasaulyje orbitos struktūrą ir atvėrė savo duris moterims, tautinėms mažumoms, mokytojams ir netgi princui.
Johnas Glennas, pirmasis žmogus skriejęs aplink žemę, šią savaitę sulaukė 90 metų. Paskutinėje „Atlantis“ misijoje dalyvavę keturi JAV astronautai sėkmingai baigė 13 dienų trukusį skrydį, per kurį buvo atgabentos kelios tonos maisto ir atsargų, kurių būtų pakakę vieneriems metams. Tarptautiniai partneriai – Rusija, Europa ir Japonija ketina pasirūpinti šiuo kroviniu.
Ne visos 1 333 dienos nuo 1981 metų kosmose buvo sėkmingos. „Challenger“ ir „Columbia“ pakeliui namo patyrė nesėkmes: per abi katastrofas žuvo 14 įgulos narių.
Prezidentas B. Obama atmetė prezidento George W. Busho planus dėl skrydžio į mėnulį ir vietoje to siūlė ekspedicijas į Marsą ir asteroidą. Pasak B. Obamos, 2025 metais – į asteroidą, o 2030 metais – į Marsą.
NASA kuria naują erdvėlaivį, kuris, tikimasi, padės įgyvendinti iškeltus tikslus. Iki to laiko NASA astronautai į kosmosą skraidys Rusijos kosminiais laivais „Sojuz“.
Tūkstančiai kosminės stoties darbuotojų jau šį penktadienį bus priversti palikti savo darbo vietas – todėl tiek jiems, tiek įgulos nariams kartais buvo sunku šypsotis ir išlikti optimistais.
„Atlantis“ taps eksponatu Kosminio Centro lankytojų komplekse. „Endeavour“ erdvėlaivis, iš kosminės kelionės sugrįžęs birželio 1-ąją, keliaus į Kalifornijos Mokslo Centrą Los Andžele.
Faktai apie kosminę NASA programą
- „Atlantis“ greitai taps muziejaus eksponatu.
- Kosminis erdvėlaivis, iš pradžių laikytas nesaugiu ir nepatikimu, buvo parduotas už nedidelę sumą Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
- Per 40 metų kosminiai skrydžiai atsiėjo per 196 milijardus Amerikos dolerių, buvo prarasta 14 gyvybių.
- Pirmasis NASA kosminis laivas į orą pakilo 1981 metais, balandį.
- Dabar „Atlantis“ erdvėlaivis puikuosis muziejuje ir taps vienu vertingiausiu eksponatu.
- Buvęs Amerikos prezidentas G. Bushas prižiūrėjo kosminio skrydžio programą ir buvo jos vice–prezidentas. Taip pat jis stebėjo NASA darbą.
- Kolorado Universiteto mokslo politikos profesorius Rogeris Pielke'as jaunesnysis sakė: „Nors Amerikai šis projektas kainavo milijardus dolerių, rezultatai yra neįkainojami.“
Vis dėlto, neišvengta ir tragedijų. Septyni astronautai žuvo sprogus „Challenger“ 1986 metais ir dar 7 įgulos nariai sudegė erdvėlaiviui „Columbia“ grįžtant į žemę 2003 metais.