Lietuvos vizija: nuo užkampio iki smegenų centro

Ko iš tiesų reikia, kad Lietuva taptų konkurencinga ir inovatyvia valstybe? Vargu ar Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo (PLEF) dalyviai galėtų pasigirti radę geriausią receptą. Tačiau bent jau vieną opią sritį – emigraciją – forumo dalyviai iš šalies problemų sąrašo išbraukė drąsiai.

„Aš žvelgiu optimistiškai“ – taip savo pasisakymus baigdavo dauguma PLEF, vykusio Vilniuje liepos 4–5 dienomis, dalyvių. Priežasčių optimizmui rasti nebuvo sunku. Švari ir ekologiška aplinka, aukštas išsilavinimo ir kompiuterinio raštingumo lygis, gera infrastruktūra, pirmavimas bankininkystės, mobiliųjų technologijų, biotechnologijų srityse – tokios priežastys, pasak PLEF dalyvių, pirmiausia skatina nenurašyti savo valstybės nei mokslo, nei verslo srityse. Šalies žingsnius į priekį dauguma forumo dalyvių sieja ir su emigracija: esą bent dalis nutekėjusių protų į Lietuvą grįš su naujomis idėjomis.

„Emigracijos problema yra labai išpūsta. Žmonės turi teisę parduoti savo smegenis ten, kur nori“, – tvirtino VšĮ „LT Kvapai“ komunikacijos vadovas Dainius Rutkauskas. Pasak jo, po pusšimčio metų Lietuva galbūt bus šalis su pusantro milijono gyventojų, bet apie juos žinos visas pasaulis.

Forume dalyvavusių verslininkų teigimu, dėl skrydžių gausos ir mobiliųjų technologijų progreso pasaulis vis labiau tampa „plokščias“. Bendrovės „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis pažymėjo, jog pasaulyje atsiranda tendencija, kai protų migraciją keičia protų cirkuliacija. „Mes turime žvelgti plačiau. Lietuviai gali padėti Lietuvai ir joje nebūdami“, – tvirtino ir Andrius Francas, personalo paieškos bendrovės „Strategic Staffing Solutions International“ vadovas Lietuvoje.

Tačiau aukštindami lietuvių intelektą, darbštumą ir žingeidumą, verslininkai mažiau džiūgavo kalbėdami apie vietinį mentalitetą.

Verslininkas ir fotografas Marius Jovaiša pabrėžė, kad lietuviai vis dar yra pernelyg individualistai ir uždari. Jo nuomone, lietuvius vėl suvienyti galėtų grėsmė iš šalies. Jei niekas nesikeis, po pusšimčio metų Lietuvai gresia tapti pasaulio užkampiu. Apie planus Kuboje išleisti fotografijų albumą ir taip galbūt įkvėpti vietos revoliuciją prabilęs M. Jovaiša teigė, kad savo šaliai linki kitokių dalykų. „Lietuvai revoliucijos nebereikia. Dabar jau reikėtų evoliucijos“, – šyptelėjo M. Jovaiša.

Žinių stoka atbaido nuo verslo

Tapti inovacijų centru, šiaurės Europos paslaugų centru, aukštojo mokslo lyderiais Centrinėje Europoje. Tai – tik keli iš forume aptartų ambicingų Lietuvos tikslų. Tačiau, PLEF dalyvių teigimu, prieš griebiantis iššūkių, svarbu kritiškai įvertinti ir turimus resursus.

Personalo atrankos bendrovės vadovo A. Franco teigimu, tapti inovacijų centru galima tik tuo atveju, jei pakanka inovacijomis galinčių užsiimti žmonių. O šiandien tokių specialistų trūksta. Panašiai A. Francas vertina ir tikslą tapti šiaurės Europos paslaugų centru. „Lietuviams būtina mokytis daugiau užsienio kalbų. Anglų kalbos žinios nebėra privalumas, jos – savaime suprantamos. O kiek iš jūsų moka kinų kalbą?“ – kreipdamasis į forume susirinkusį Lietuvos jaunimą iš viso pasaulio klausė A. Francas.

Pasak jo, būsimiems studentams taip pat trūksta suvokimo, ko reikės darbo rinkai. Jo nuomone, dalį bakalauro studijų, pavyzdžiui, vadybos, apskritai reikėtų panaikinti. „Išskyrus tuos atvejus, kai žmonės stoja su tikslu kurti savo verslą. Kitais atvejais tai – bedarbių armija. Nes viską jau pačiupinėjo, bet nieko rimtai neišmoko“, – kalbėjo A. Francas.

Nors Lietuvoje jaunimo nedarbas – vienas didžiausių ES, apie pusė jaunimo svajoja įkurti savo verslą. Pasak mobiliųjų aplikacijų bendrovės „GetJar“ įkūrėjo ir vadovo Iljos Laurso, maždaug tiek pat jaunuolių apie savo verslą svajoja visame pasaulyje. Tačiau lietuvių, kurie imasi kokių nors veiksmų savo tikslui įgyvendinti, dalis yra kur kas mažesnė, nei apie savo verslą svajojančių amerikiečių. I. Laurso nuomone, pirmiausia lietuviams trūksta elementarių žinių apie verslą. Dėl to kyla ir daugybė mitų, pavyzdžiui, jog pradinį kapitalą įmanoma gauti tik paėmus paskolą iš banko, nors galimybių yra kur kas daugiau.

Lažybų bendrovės „TonyBet“ savininko Antano Guogos nuomone, Lietuvoje yra ypač palankios sąlygos verslui pradėti. „Čia nereikia labai didelio kapitalo, čia dirba darbštūs ir žingeidūs žmonės, kurie nesistengia kuo labiau sutrumpinti darbo valandų. Užsienyje to nesulauksi“, – IQ.lt teigė A. Guoga.

Pažadai prasilenkia su realybe

„GetJar“ vadovas I. Laursas atkreipė dėmesį ir į Lietuvoje klaidingai suprantamą verslo tikslą. Pasak jo, mūsų šalyje vis dar manoma, jog verslas turi kurti pelną. „Pasaulyje jau seniai verslo tikslas yra didinti jo vertę, o ne uždirbti pelną. Jei Lietuvos verslininkai siektų didinti verslo vertę, nebūtų atlyginimų vokeliuose“, – sakė I. Laursas.

PLEF dalyviai sutarė, jog inovatyvią šalį padės sukurti veiksmingas mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Tai, kad verslas ne visada susikalba su valstybės bei mokslo institucijomis, pripažino ir PLEF dalyvavę politikai. Ūkio ministras Rimantas Žylius atkreipė dėmesį, kad neretai pažadai verslui ir realūs veiksmai prasilenkia.

„Pavyzdžiui, mes sakome, kad inovacijos yra gerai, ir skatiname verslą žengti į inovacijas. Tačiau, kita vertus, jei pasižiūrėsime, ką valstybė perka, tai inovacijų perkama labai mažai“, – teigė R. Žylius.

Pasak ministro, verslas Vyriausybe nepasitiki, tačiau iš jos daug tikisi. Todėl šiandien verslo ir Vyriausybės bendradarbiavimas yra gana keistas. R. Žyliaus nuomone, pirmiausia Vyriausybei reikėtų pradėti žadėti tik tai, ką realiai bus galima įgyvendinti. Be to, būdama didžiausiu pirkėju, būtent valstybė ir gali skatinti verslą tobulėti.