Ar visuomenė pasiruošusi dalyvauti teisėkūroje?

Skaidrumas, dalyvavimas ir bendradarbiavimas – tokias pagrindines nuostatas, kaip svarbiausią siekiamybę, įtvirtino į Baltuosius rūmus įžengęs Barakas Obama. Vis daugiau apie politikos procesų viešumo didinimą girdime ir Lietuvoje, tačiau valstybės institucijų pasiryžimo, aiškios viešumo vizijos kol kas nėra.

Kad ir kaip būtų, viešumo iniciatyvos mūsų teisėkūros procese nėra naujiena. Pavyzdžiui, nuo birželio vidurio Vyriausybės įstaigos skelbia rengiamų teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą. Teisės aktų projektai tampa vieši nuo jų išsiuntimo kitoms institucijoms pateikti pastabas ir pasiūlymus dienos. Tokiu būdu užtikrinama galimybė ir visuomenei pateikti savo nuomonę. Tačiau viešinamos informacijos kiekis priklauso nuo subjektyvių veiksnių, t.y. nuo valstybės tarnautojo pareigingumo, sąžiningumo, vadovybės demokratiškumo, noro viešinti vieną ar kitą procesą ar informaciją ir kt.

Pagrindinis ginklas – viešumas

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo interneto tinklaraštyje pasidalino naujiena apie naują, viešesnę teisės aktų projektų skelbimo tvarką. Tačiau, nors teisės aktų projektai yra skelbiami, jų kūrimo ir keitimo istorijos, bendros jos sekos stebėti neįmanoma.

Pasak Tomo Vaičiūno, naujos kartos informacines sistemas kuriančios įmonės „Exigen Services Lietuva“ vadovo, svarbiausius atviro viešojo sektoriaus siekius – lengvesnio informacijos prieinamumo sukūrimą, piliečių dalyvavimo politiniuose procesuose skatinimą – galėtų padėti užtikrinti šiuolaikinės IT technologijos. Jo įsitikinimu, panaudojant interneto, „Web 2.0“ technologijas sukurta centralizuota elektroninė įstatymų leidybos sistema atvertų galimybes visai visuomenei, piliečiams, asociacijoms stebėti teisėkūros procesą bei dalyvauti įstatymų ir kitų teisės aktų leidybos virtuvėje.

„E. teisėkūros sistema bus efektyvi tik tuo atveju, jei suteiks galimybę stebėti, kas inicijavo įstatymo projektą, kas ir kokius atliko pakeitimus, palyginti visas įstatymo redakcijas, – dėsto „Exigen Services Lietuva“ vadovas. – Pavyzdžiui, įstatymų leidyba besidomintys sistemoje prisiregistravę piliečiai, organizacijos, žiniasklaidos atstovai galėtų gauti naujienas apie juos dominančių teisės aktų projektų pasikeitimus. Esu tikras, kad tokia visiems vieša teisės aktų projektų raida lemtų politikų ir pareigūnų atsakingesnį elgesį.“

Maksimalų teisėkūros procesų skaidrumą galėtų užtikrinti centralizuota elektroninė įstatymų ir kitų teisės aktų kūrimo sistema. Dabar yra daug su rengiamais teisės aktais susijusios informacijos, kuri taip ir lieka gulėti stalčiuose ir niekada neišlenda į dienos šviesą. Jei veiktų centralizuota sistema, politikai ir pareigūnai savo pakeitimus teiktų elektroniniu būdu, o visuomenė galėtų ne tik stebėti visą teisės akto gimimo procesą, bet ir komentuoti. Tokioje sistemoje visi komentarai, pakeitimai būtų išsaugomi ir visiems prieinami internete.

Pavyzdžių ieškoti toli nereikia

Tikriausiai atsirastų skeptikų, kurie mano, kad mūsų studentiško amžiaus demokratija dar nepasiruošusi tokiam teisėkūros skaidrumo lygiui, kuris pasiektas Vakarų valstybėse. Tokiu atveju verta save palyginti su latviais ir estais, kurių demokratijos istorija panaši.

2005 m. Estija tapo pirmąja šalimi, pristačiusia elektroninį balsavimą ir panaudojusia internetą kaip vieną iš balsavimo priemonių per savo parlamento rinkimus. Latviai ketino tai padaryti šiemet per Europarlamento rinkimus, tačiau negalėjo to įgyvendinti, nes dar nėra iki galo apibrėžtas e. parašo vartojimas ir juo naudojasi per maža gyventojų dalis. Vis dėlto dar prieš dvejus metus latviai inicijavo e. teisėkūros projektą ir, nors jis iki galo dar neįgyvendintas, tai parodė, kad tiek šios šalies politikai, tiek visuomenė nori ir sutinka įlieti daugiau skaidrumo į įstatymų leidybos labirintus.

Skaidri sistema – skaidriais metodais

Tomo Vaičiūno teigimu, tam, kad centralizuota įstatymų ir kitų teisės aktų leidybos sistema paskatintų aktyvų piliečių įsitraukimą, o viešumas pasiektų savo tikslus, visų pirma ji turi būti statoma ant atvirumo pamatų.

„E. teisėkūra technine prasme yra ne kas kita kaip IT projektas, todėl jam būdingos visos su tokiais projektais susijusios rizikos. Mąstant apie elektroninės įstatymų leidybos įgyvendinimą labai svarbu apsibrėžti šio projekto vykdymo metodiką. Pats sistemos kūrimo metodas turėtų būti jos esmės atspindys. Todėl, mano manymu, viešumą skatinančių įstatymų leidybos priemonių diegimas turi būti paremtas atvirais standartais ir skaidriai veikiančiais principais“.

Tradiciniais metodais vykdomiems IT projektams trūksta skaidrumo, nes sėkmę galima įvertinti tik pačioje projekto pabaigoje, o rezultatai gali būti ir nepatenkinami. Šias problemas spręsti IT sektoriuje buvo sukurtos „lanksčios“ (angl. „Agile“) projektų vykdymo metodikos, kurios užtikrina skaidrumą. Jų esmė – kurti sistemą trumpais etapais, kurių metu iš karto paaiškėja rezultatai. Šie metodai užtikrina maksimalų projektų įgyvendinimo skaidrumą: galima stebėti visą projekto eigą, panaudotas lėšas, atliktus darbus, spręsti atsiradusias problemas ir vertinti galimą riziką.

„Esu įsitikinęs, kad įgyvendinant tokius visuomenei reikšmingus projektus kaip e. teisėkūra būtina visus procesus atlikti racionaliai, laipsniškai ir taikant visas įmanomas skaidrumo priemones. Tuomet visi piliečiai galėtų matyti, kiek pinigų išleista, kas pasiekta ir kokie darbai numatomi. Tik tokiu būdu sugebėsime užtikrinti, kad elektroninė įstatymų leidyba veiktų tarsi bendra ekosistema ir vykdytų pagrindinę savo funkciją – taptų įrankiu, kuriančiu konstruktyvų visuomenės ir valdžios dialogą“, – sako „Exigen Services Lietuva“ vadovas.