Studijos universitete trumpėja vėžlio greičiu

Kai kuriose Europos šalyse įprasta praktika, kad bakalauro studijas galima baigti per trejus metus, o magistro per vienerius, Lietuvos studentai dar gali naudotis menkai – čia bakalauro studijos dažnai tebetrunka ketverius, o magistro – dvejus metus. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius trumpesnių studijų perspektyvą vadina artima, magistrantūros studijų trukmę pamažu trumpina dalis universitetų, tačiau šiai idėjai nepritaria Lietuvos studentų sąjunga (LSS).

Trumpesnių studijų idėją prieš porą metų kėlė tuometiniai Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai. Visgi per dvejus metus šioje srityje pasistūmėta nedaug – trumpesnes kai kurių specialybių studijas siūlo vos keli universitetai.

„Matant kitų šalių patirtis, ir apskritai Bolonijos proceso kontekste, manau, prie to mes turėsime ateiti, tačiau tai turėtų būti sprendimas, gimstantis aukštosiose mokyklose“, – DELFI teigė švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius. Jis sako, kad naujajame Mokslo ir studijų įstatyme nėra numatyto studijų metų skaičiaus – yra numatytas minimalus kreditų skaičius, kurį reikia surinkti.

G.Steponavičius pritaria, kad, pavyzdžiui, socialinių mokslų srityje studijų trukmė galėtų būti trumpesnė. „Kartu tai leistų ir efektyviau naudoti finansinius resursus. Tai yra, sakyčiau, artimi, bet galbūt ne artimiausių savaičių ar mėnesių sprendimai“, – teigė ministras.

Trumpesnės studijos, pasak jo, būtų naudingos ir patiems studentams, ir pačioms aukštosioms mokykloms, kurios, atliepdamos studentų lūkesčius, taptų patrauklesnės. „Tai yra realybė daugelyje pasaulio šalių ir nemanau, kad mes liksime šių pokyčių kelkraštyje“, – kalbėjo G. Steponavičius.

VGTU trumpina magistrantūros trukmę

„Tai – kiekvieno universiteto reikalas. 1,5 metų magistrines studijas įvedė Mykolo Romerio universitetas (MRU), 1,5 metų magistrines studijas šįmet padarėme ir mes. Kai pernai MRU įvedė trumpesnes magistro studijas, nemaža dalis mūsų absolventų plūstelėjo pas juos. Mat tokiu būdu studentai sutaupo ne tik laiko, bet ir vieno semestro studijų mokestį“, – aiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Romualdas Ginevičius.

Jo teigimu, kiti universitetai priversti sekti paskui, kad nepralaimėtų konkurencinėje kovoje. Tačiau, pasak R. Ginevičiaus, bakalauro studijose trumpinimo procesai dar nevyksta.

VGTU rektorius teigė suprantantis, kad studijas prasminga trumpinti socialiniuose moksluose, tačiau esą jokiu būdu negalima trumpinti bakalauro inžinerinių studijų.

R. Ginevičiaus teigimu, norint išlaikyti studijų kokybę, reikia didinti studijų intensyvumą. „Didelė dauguma magistrantų dirba, ir jei mes dar trumpinsime studijų trukmę, kokie specialistai išeis?“, – retoriškai klausė jis.

LURK prezidento nuomone, trumpinant studijų laiką būtų taupomos valstybės lėšos, taip pat būtų galima kalbėti ir apie studentų interesą. Tačiau, pasak jo, jei bakalauro studijos būtų trumpinamos iki 3 metų, universitetai susilygintų su kolegijomis.

„Visur bus rezultatas, jei tik bus kompleksiškas požiūris. O jei mes tik iš konteksto ištrauksime ir tik sutrumpinsime trukmę, nieko nekeisime, vietoje laukiamo rezultato galime gauti didesnį nuostolį“, – reziumavo R. Ginevičius.

LSS: pirma pagerinkime studijų kokybę

„Universitetinės studijos neturėtų būti trumpinamos, nes universitetinis išsilavinimas yra plataus masto, universalius gebėjimus ir kompetencijas teikiantis išsilavinimas. Trumpinimas neišvengiamai reikštų tam tikrą specializavimąsi, paprasčiau šnekant – tų pačių žinių įsisavinimą per trumpesnį laiką“, – teigė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis.

Jis aiškina, kad dėstytojams dirbant keliose darbovietėse, kontaktinių valandų – tiesioginių galimybių bendrauti du dėstytoju – skaičius kritiškai mažas jau dabar. Pašnekovas spėja, kad jei studijų programos trumpėtų, realiai studentams galimybių tiesiogiai bendrauti su dėstytoju būtų mažiau.

„Greičiausiai tai reikštų, kad krūvis augtų patiems studentams, laikas, kurį jie turėtų savarankiškai praleisti studijuodami, augtų. Tikrai abejotina, ar prie esamų aplinkybių tai nereikštų studijų kokybės prastėjimo“, – sakė LSS prezidentas.

D. Dikšaičio teigimu, reikėtų kalbėti ne apie studijų laiko trumpinimą, bet apie studijų programų tobulinimą, studijų turinio peržiūrėjimą ir aplinkos gerinimą. Jo manymu, dabartinis studijų terminas šiandien maksimaliai naudingas studentams, norintiems visapusiško, gilaus išsilavinimo.

Pasak D. Dikšaičio, dalis Europos, pasirinkusi trumpesnių studijų modelį, jau yra išsprendusi problemas, kurias Lietuva tik pradeda spręsti. Tad trumpinimas esą galėtų būtų antrasis žingsnis po studijų kokybės pertvarkos.