Naujoji švietimo reforma – tarp kritikos ir pritarimo

Aukštojo mokslo reformos iniciatorių surengtoje diskusijoje jos rengėjams teko išgirsti ne tik pagiriamuosius žodžius, bet nurodyta ir nemažai pavojų, kurie gali kilti pradėjus vykdyti prieštaringai vertinamą projektą.

Alfredas Bumblauskas: geriau bloga reforma, nei jokios

Tačiau Seime vykusioje diskusijoje kalbėję prelegentai sutarė – nors reforma nėra tobula, ją vykdyti būtina, priešingu atveju aukštasis mokslas bus sužlugdytas. „Manau, kad jie padarys blogą reformą, bet geriau bloga, negu nieko. Rinkos mechanizmas, kad ir koks blogas, yra geresnis, negu joks“, – diskusijoje sakė žinomas istorikas prof. Alfredas Bumblauskas.

Pasak jo, šiuo metu reikia klausti, ne kada Lietuvos universitetai atsidurs geriausiųjų šimtuke, o išvis – ar Lietuvai reikia universitetinės mokslo sistemos. „Jei jos reikia, reikia staigiai ką nors daryt“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) senato narys.

Kaip vieną pagrindinių problemų A.Bumblauskas nurodė jaunų mokslininkų, dėstytojų trūkumą, kurie tęstų mokslinį darbą ir ateityje pakeistų dabartinę profesūrą. Pasak istoriko, gabiausieji nedaro mokslinės karjeros, nes ji reiškia vegetavimą. „Visur jaunimui Lietuvoje yra geriau, nei universitetuose. Jei padėtis nesikeis, visi išsivaikščios, nebūtinai į Vakarus“, – sakė A. Bumblauskas.

VU Istorijos fakulteto docentė Irena Vaišvilaitė prognozavo: „Jeigu dabar ši reforma neįvyks, manau, kad daugybė žmonių pasitrauks iš aukštojo mokslo“. Buvusi prezidento patarėja tvirtino, kad gabiausi studentai, įgiję bakalauro laipsnį, retai renkasi tęstines studijas Lietuvos universitetuose, nes jų netenkina studijų kokybė Lietuvoje. Anot jos, šiuo metu aukštosiose mokyklose įgyjamą aukštąjį išsilavinimą vargu ar galima vadinti universitetiniu.

Kelią reformai, pasak I. Vaišvilaitės, būtina atverti ir todėl, kad pirmą kartą yra parengta esminė reforma – ir yra politinė valią ją įgyvendinti. „Mes turime politinę jėgą, intelektinį resursą, paruoštą reformą. Yra žmonių, kurie nori ją vykdyti, iki šiol to neturėjome“, – sakė humanitarinių mokslų atstovė.

Diskusijoje dalyvavęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis sakė reformoje pasigedęs kokybinių pokyčių, tačiau tvirtino, jog 20 metų nieko nedarius, metas eiti pirmyn. Tiesa, nesitikint, jog vien reformos įgyvendinimas išspręs aukštojo mokslo problemas.

„Reformą reikia daryti, šitą įstatymą priimti reikia, bet nemanykime, kad čia bus ir sprendimas. Yra dalykų, kurių neišspręs pinigai. Eikime į priekį ir žinokime, kad daug nepadaryta, ir eidami į priekį dar nepadarome“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Liberalų ir konservatorių inicijuojama aukštojo mokslo reforma akademinę visuomenę skėlė į dvi dalis - vieni ją remia, kiti yra kategoriškai prieš.

Daugiausiai kritikos susilaukė siūlomas studijų krepšelio principas, kai geriausiai egzaminus išlaikę moksleiviai, gavę studijų krepšelį, jį „atsineša“ į pasirinktą aukštąją mokyklą. Esą taip sunyks reikalingos, tačiau mažiau populiarios specialybės, net žlugs aukštosios mokyklos.

Sausio pradžioje Vyriausybė pritarė studijų reformai – studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui. Krepšeliai būtų skiriami geriausiai mokyklas baigusiems abiturientams – jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.

Šiuo metu svarstomame Mokslo ir studijų įstatyme numatoma, kad abiturientas krepšelį gauna dvejiems metams. Po dvejų metų studentas krepšelį praranda, jei jo vidurkis yra 2 balais žemesnis už bendrą. Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.

ŠMM vasario gale paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų kainą svyruoja nuo 3361 iki 18 854 litų.

Meninių studijų atstovai prieš tokią reformą

Menininkus rengiančių aukštųjų mokyklų vadovai ir pedagogai tvirtina, kad naujoji aukštojo mokslo finansavimo tvarka jiems kelia didelį nerimą – į aukštąsias mokyklas pateks tik turtingi arba tik gerai besimokantys, bet ne talentingiausi jaunuoliai.

„Bijome mes dėl ateities. Ir visai rimtai“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė žinomas teatro režisierius ir pedagogas Gintaras Varnas. Jis bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius Eduardas Gabnys teigė, kad sumanymas 100 proc. finansuoti gerai besimokančių studentų mokslus menų specialybėms gali padaryti daugiau žalos negu naudos.

„Nei aktoriai, nei muzikantai, nei dailininkai, kaip žinia, labai gerai mokyklose nesimoko. Klausiau studentų – ir savų, ir kitų – kaip ten būdavo mokykloje, kokie buvo jūsų pažymiai. Jie sakė, kad dažniausiai – vidutiniai. Žmonės su meniniais polinkiais turi tendenciją priešintis tvarkai, priešintis pamokoms. Jeigu aš dabar stočiau, jokio krepšelio tikrai negaučiau ir daugelis mano kolegų taip pat“, – tvirtino G. Varnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad priėmimas į menų specialybes vyksta per specialias atrankas, mokykliniai pažymiai lemiamos įtakos tam neturi. „Duok Dieve, kad ateitų vienas kitas dešimtukininkas, turintis talentą. Bet tokių bus labai nedaug, – kalbėjo režisierius. – Matau didžiulių pavojų, jeigu pataisos nebus padarytos. Tada arba tu būsi priverstas rinkti netalentingus žmones, kad gautum kažkiek tų krepšelį, bet išeis, kad ne talentus renkame, o krepšelius. Jeigu taip bus, aš jokio kurso nerinksiu.“

Rektoriaus E. Gabnio duomenimis, suskaičiuota, kad Muzikos ir teatro akademijoje brangiausiai – 18,5 tūkst. litų – per metus kainuoja muzikų paruošimas. Aktoriaus specialybės studentams per metus reikėtų mokėti 14 tūkst. litų. „Nuogąstaujame, ar priimsime į akademiją turtingus, ar priimsime labai protingus ir ar atsiras vietos talentingiems. Tarsi apverčiame viską aukštyn kojomis“, – svarstė rektorius.

Parlamentarė Asta Baukutė sakė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai išklausė menininkų nuogąstavimus ir „pradeda mus girdėti“. E. Gabnys siūlė, kad studentų krepšeliai būtų skirstomi ne visiems iš bendro katilo, o „bent jau atskirose kryptyse“. G. Varnas nuogąstavo, kad net išsprendus krepšelių paskirstymo problemą, už borto liks nemažai talentingų, bet pakankamai lėšų neturinčių žmonių.

„Yra žmonių iš kaimo – mergaičių ir berniukų – grynuolių, bet iš kur jie mokės tuos pinigus?“ – retoriškai klausė režisierius. Muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto dekanas Algis Mažeika informavo, kad iš visų M. K. Čiurlionio menų gimnazijos moksleivių 40 proc. yra iš socialiai remtinų šeimų.

E. Gabnio teigimu, šiemet į Teatro ir kino fakultetą ketinama priimti 50 studentų, 24 iš jų – į aktoriaus specialybę. Dar nežinoma, kiek pirmakursių gaus vadinamąjį studento krepšelį. Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą aukštojo mokslo reformą dar turi patvirtinti Seimas. Pirminiais duomenimis, dėl jos ketinama balsuoti balandžio mėnesį.