Už internetinių „riaušių kurstytojų“ ir „rasistų“ slepiasi ir mažamečiai

Riaušių kurstymas, nepasitenkinimas lytį pasikeisti norinčiais asmenimis, įtūžis ant juodaodžių ar kitos orientacijos žmonių – problemos, su kuriomis Lietuvos teisėsauga pasiryžo kovoti iš peties. Alfa.lt redakciją per pastaruosius porą mėnesių užplūdo prašymai pateikti teisėsaugos pareigūnams „užkliuvusių“ komentatorių IP adresus. Tokiu būdu nusikaltimus kibernetinėje erdvėje tiriantys pareigūnai tikina surandantys nusikaltusius asmenis, o suradę vieną kitą ir nubaudžia.

Lietuviai tyčiojasi iš „kitokių“

Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų valdybos (NEETV) atstovų teigimu, į tam tikrus internetinius tinklalapius tenka kreiptis dėl juose po straipsniais parašytų komentarų autorių nustatymo.

„Dažniausiai komentaruose yra tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“, – priežastis, dėl kurių tenka ieškoti už komentarų besislepiančių asmenų, vardijo LKPB Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų valdybos atstovai.

Į naujienų portalus dėl įžeidžiančių komentarų pareigūnams tenka kreiptis pakankamai dažnai. Vien per 2008 metus NEETV gavo apie 400 paklausimų iš kitų šalies teisėsaugos įstaigų nustatyti tokio pobūdžio komentarų IP adresų priklausomybę.

„Tyrimas vyksta pradėto ikiteisminio tyrimo ribose, neperžengiant įstatymo. Daugeliu atvejų iš redakcijos gavus atsakymą apie IP adresą yra nustatoma komentarą parašiusio asmens gyvenamoji vieta bei pats asmuo“, – tvirtino NEETV atstovai.

Kas turi prisiimti atsakomybę?

„Anonimiškumas atriša žmonėms rankas ir liežuvius. Jie pradeda elgtis taip, kaip niekada nedarytų, jei būtų lengvai atpažįstami, o galiausiai ir nubaudžiami. Kai žmogus yra „nematomas“, jo drąsa veržiasi pro kraštus. Komentatoriai internetinėje erdvėje leidžia sau išlieti susikaupusią neapykantą dėl vienokios ar kitokios socialinės bendruomenės veiksmų“, – kalbėjo psichologijos mokslų daktaras Gintaras Chomentauskas.

Psichologo nuomone, teisėsauga turėtų labiau toleruoti tokius komentatorius: „Internetinė erdvė – turbūt vienintelis būdas laisvai išsakyti mintis, ką manai tam tikrais klausimais. Nėra korektiška medžioti anoniminius komentatorius dėl valdžios ar tam tikrų asmenų grupės nepasitenkinimo viešoje erdvėje išsakytais žodžiais. Blogiausiu atveju, jeigu būtina kažką nubausti, reikia apsibrėžti atsakomybės ribas. Naujienų portalai gali kontroliuoti ir cenzūruoti komentatorių žodžius. Jei leidėjas orientuojasi į rimtesnę auditoriją, jis paskirs administratorių, kuris prižiūrės komentarus ir prireikus juos ištrins.“

Pavojus tik vyresniems nei 16 metų?

Nusikaltimų kibernetinėje erdvėje tiriantys specialistai tvirtino, kad dažniausiai komentarus rašantys asmenys yra skirtingų amžiaus grupių bei socialinės padėties, todėl apibendrinti, kokio amžiaus žmonės rašo įžeidžiančius komentarus, galimybių nėra. Pareigūnai nepaneigė nuomonės, kad už „drąsą“ demonstruojančių ir aštriais žodžiais besisvaidančių komentatorių slepiasi ir mažamečiai.

„Sankcijas už netinkamą elgesį viešoje erdvėje numato Baudžiamasis kodeksas (BK). Įvardyti baudos dydį tiksliau galėtų teismas, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Pagal galiojančius įstatymus Lietuvoje gali būti baudžiami asmenys nuo 16 metų. Jie visiškai atsako dėl BK 170 straipsnyje numatytų veikų“, – Alfa.lt komentavo Policijos departamento (PD) atstovė spaudai Danutė Daunoravičiūtė.

Pareigūnai susiduria su problemomis, kai paaiškėja, kad už „drąsaus“ komentatoriaus slypi vaikas ar paauglys iki 16 metų.

„Tokiu atveju dažniausiai tyrimas yra nutraukiamas. Jeigu vaiko padaryta žala yra pakankamai svari, gali būti baudžiami jo tėvai. Jiems gresia administracinė bauda dėl neprižiūrėto vaiko. Už vaiko nepriežiūrą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 200 Lt. Pasikartojus panašiam nusižengimui, piniginė bauda yra šiek tiek didesnė, bet nesiekia tūkstančio“, – teigė PD atstovė spaudai.

Tendencijos nedžiugina

Lietuvos generalinės prokuratūros 2008 m. ataskaitoje pastebėta, kad nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, kitų nusikalstamų veikų, padaromų dėl rasinės, nacionalinės, religinės ar kitokios netolerancijos ar diskriminacinių motyvų, ikiteisminių tyrimų daugėja.

Vis daugiau nusikalstamų veikų padaroma prieš užsienio piliečius ir Lietuvoje gyvenančius kitos rasės, tautybės, etninės kilmės ar netradicinės seksualinės orientacijos asmenis būtent dėl jų priklausomybės minėtoms socialinėms grupėms. Ypač išaugęs nusikalstamų veikų, padaromų virtualioje erdvėje, skaičius.

Didžiausią 2008 m. pradėtų 105 ikiteisminių tyrimų dalį sudarė internete (viešojoje virtualioje erdvėje) padarytos nusikalstamos veikos: 88 ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl interneto vartotojų komentarų, 1 – dėl galimai kurstančio pobūdžio informacijos viešinimo nelegalios politinės organizacijos interneto tinklalapyje.

BK numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra straipsnis už kurstymą prieš bet kokią tautą, rasę, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Pirmoje 170 str. dalyje sakoma, kad tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, turi būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Griežtesnių sankcijų susilauktų tie, kurie viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe. Toks asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.