Du trečdaliai 15–74 metų Lietuvos gyventojų daugiau ar mažiau moka dirbti kompiuteriu, skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, užsakiusi „Visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimą“. Savo sugebėjimus dirbti kompiuteriu aukščiau vertina jaunesni žmonės, turintieji aukštąjį išsilavinimą, vadovai, specialistai ir tarnautojai, mokiniai bei studentai, daugiau uždirbantys, taip pat trijų didžiausių Lietuvos miestų gyventojai.Du trečdaliai 15–74 metų Lietuvos gyventojų daugiau ar mažiau moka dirbti kompiuteriu, skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, užsakiusi „Visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimą“. Dažniausiai jie internete ieško informacijos.
Savo sugebėjimus dirbti kompiuteriu aukščiau vertina jaunesni žmonės, turintieji aukštąjį išsilavinimą, vadovai, specialistai ir tarnautojai, mokiniai bei studentai, daugiau uždirbantys, taip pat trijų didžiausių Lietuvos miestų gyventojai.
Kompiuteriu dirbti dažniau nemoka vyresni nei 55 metų, nedirbantieji, gaunantys mažesnes pajamas, kaimo gyventojai. Kompiuteriu visai nesinaudoja 34 proc. Lietuvos gyventojų.
Dažniausiai ieško informacijos
Laisvalaikiu kompiuteriu naudojasi daugiau negu trečdalis žmonių. Dažniausiai (63 proc.) ieško juos dominančios informacijos, 59 proc. tokiu būdu bendrauja (kalbasi „Skype“ ir pan.), 35 proc. – mokosi. Šie atsakymai rodo, kad kompiuteris labiausiai įsivaizduojamas ir reikalingas su interneto prieiga.
Per 70 proc. Lietuvos žmonių nurodo visai nesinaudojantys internetu mobiliajame telefone ar delninuke. Internetu šiose priemonėse naudojasi kas šeštas 15–74 metų gyventojas. Internetu delninuke ar mobiliajame telefone dažniau naudojasi vyrai, 15–24 metų amžiaus respondentai, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai, taip pat žmonės, dažniau dirbantys kompiuteriu. Bet mobilusis telefonas, kuriame yra galimybė nebrangiai pasinaudoti internetu, kol kas lieka alternatyva kompiuteriui.
Mokytųsi kalbų internetu
Jeigu turėtų laiko, pinigų ir kitokių galimybių, 42 proc. apklaustųjų internetu norėtų mokytis užsienio kalbų. Daugiau nei 20 proc. mokytųsi kompiuterinio raštingumo. 14 proc. – psichologijos, 12 proc. – teisės pagrindų, jų taikymo. 30 proc. respondentų tokiu būdu nenorėtų nieko mokytis.
Beveik pusė dirbančių žmonių teigia, kad darbdavys jokio kompiuterinio raštingumo iš jų nereikalauja. Kiek daugiau nei penktadalis nurodė, jog to reikalauja ir sudaro sąlygas jį tobulinti.
Dauguma – aštuoni iš dešimties 15–74 metų gyventojai per paskutinius dvejus metus kursuose, mokymuose, per kuriuos bent dalis laiko buvo skirta informaciniams technologiniams gebėjimams tobulinti, nedalyvavo. Tokiuose kursuose dalyvavo 17 proc. žmonių.
„Visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimas“ Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu buvo atliktas lapkričio mėn.
