Lietuvos gyventojų perspėjimo sistemą būtina nedelsiant modernizuoti

Praėjusį trečiadienį Panevėžyje dėl naktį įsijungusių sirenų kilo visuotinė panika. Visuomeninės tarnybos nežinojo, ko griebtis. Pasak technologijų bendrovės „Fima“ specialistų, toks įvykis, kai netikėtai ir be priežasties įsijungia Lietuvos gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS) gali vėl nutikti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje, nes turima GPIS yra atgyvenusi ir nepatikima. Be to, viename centriniame pulte dingusi elektra paralyžiuotų sistemos darbą visoje Lietuvoje. O dėl geografinės miestų plėtros sirenų garsas apie pavojų perspėtų mažiau nei pusę šalies žmonių.

„Sistema ne tik akivaizdžiai nepajėgi perspėti Lietuvos gyventojus apie galimą pavojų. Ji netgi įneša sumaištį ir yra neapsaugota nuo netyčinio įsijungimo bet kuriuo paros metu. Ši situacija yra absurdiška“, – sakė „Fimos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Valdas Sutkus.

„Fimos“ specialistų žiniomis, toks Panevėžio atvejis galėtų pasikartoti ne tik šioje savivaldybėje, bet ir visoje Lietuvoje – visų savivaldybių sirenos ir valdymo pultai pasenę, prijungti tik prie elektros tinklo ir neturi jokio alternatyvaus energijos šaltinio. Pakaktų elektros sutrikimo kurioje nors Lietuvos dalyje, ir neveiktų ne tik sirenos – alternatyvus gyventojų perspėjimas turėtų vykti per nacionalinį radiją ir televiziją, o šie taip pat neveiktų be elektros. Tad įvykus krizei elektros tinkle, žmonės neturėtų galimybių sužinoti apie pavojų.

„Lietuvoje ši sistema buvo įrengta dar iki Nepriklausomybės, joje tebenaudojama sovietmečio laikų įranga, kurioje naudojamos elektromechaninės sirenos, galinčios perduoti tik primityvų perspėjimo signalą – kaukimą, o ryšys perduodamas beveik niekur nebenaudojamu ir nekokybišku analoginiu, o ne skaitmeniniu būdu. Nuo įrengimo GPIS nebuvo iš esmės atnaujinama, – sakė V. Sutkus – Jau 2005 metais atliktas tyrimas rodė, kad sirenos apie pavojų perspėtų vos 56 proc. Lietuvos gyventojų – dabar, mūsų specialistų skaičiavimais, šis skaičius turėtų būti dar ženkliai sumažėjęs.“ Anot jo, užsienio šalyse tokių sistemų signalo skvarba yra daug didesnė – pavyzdžiui, Danijoje perspėjimo sistema pasiektų 80 proc. gyventojų. Civilinės saugos departamentai yra visose Europos šalyse, Vakarų valstybėse sirenų sistemos dažnai būna automatizuotos.

GPIS išlaikymas valstybei kainuoja beveik 1 mln. litų kasmet. Pasak V. Sutkaus, pinigai, skirti išlaikyti tokio žemo patikimumo sistemai, naudojami neefektyviai.

Pasak bendrovės „Fima“ Sprendimų departamento direktoriaus Roko Šlekio, moderni GPIS sistemos turi būti tokios, kad atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. „Jos turėtų užtikrinti bent 70–80 proc. gyventojų informavimą nelaimės atveju, turėtų būti įdiegtos modernios elektroninės akustinės sirenos, galinčios, o ne dabartinės primityvios elektromechaninės sirenos. Taip būtų galima skleisti ne tik standartinius pavojaus signalus (sirenos garsą), bet ir iš anksto įrašytus ar „gyvus“ žodinius pranešimus“, – kalbėjo R. Šlekys.

Pasak jo, GPIS vаldymo schema turi atitikti Lietuvos administracinio suskirstymo struktūrą, privalo turėti užtikrintą rezervinį elektros tiekimą, būti pritaikyta nuolatinei technologinei ar geografinei plėtrai, kad galėtų pasiekti kuo daugiau šalies gyventojų. „Turi būti užtikrinta galimybė realiu laiku sekti GPIS sistemos būseną, o informacija apie nukrypimus nuo reikiamų parametrų ar atsiradusius gedimus turi būti siunčiama į valdymo centrus, kur būtų galima operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją. Tada sistema operatyviai informuotų apie nesankcionuotus „lindimus“ prie sirenų“, – sakė specialistas.

R. Šlekio teigimu, šiais modernių technologijų laikais GPIS turi būti paremta ne pasenusiomis analoginėmis, o moderniomis skaitmeninėmis technologijomis. „Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, turi būti tokia, kad ją būtų galima plėsti ir tobulinti. „Šiuolaikinių sistemų funkcionalumas leidžia siųsti perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus, papildomos sistemos gali matuoti apsemiamų teritorijų vandens lygį, oro užterštumą, radiacijos lygį. Šiuolaikinė sistema taip pat gali perspėti ir informuoti elektroniniu būdu, siųsdama pranešimus į populiariausius portalus ir el. paštą“, – kalbėjo „Fimos“ atstovas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie LR VRM prieš keletą metų buvo užsakęs sistemos rekonstrukcijos galimybių studiją. Studijos išvados – kad GPIS įranga yra morališkai ir techniškai pasenusi, jos valdymas neatitinka administracinio šalies padalijimo, sistema neturi jokių plėtimo galimybių. „Nors dar 2005 metais departamento užsakyta studija pateikė šias išvadas, jokių realių veiksmų sistemos modernizavimui imtasi nebuvo“, – kalbėjo V. Sutkus.

Lietuvoje yra keturi visuotinai pavojingi objektai: Ignalinos atominės elektrinės zona, Kėdainių chemijos gamyklos „Lifosa“ zona, Jonavos chemijos gamyklos „Achema“ zona ir Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos zona. Šaliai gali grėsti įvairūs pavojai, dėl kurių turėtų perspėti GPIS. Tai – avarija Ignalinoje ar kitų šalių atominėse jėgainėse, avarijos 250 cheminių objektų, pavyzdžiui, pervežant pavojingas medžiagas, avarijos geležinkeliuose, oro ar automobilių keliuose. Dėl avarijų gali būti pažeidžiamas per šalį einantis magistralinis dujotiekis, įvykti sprogimai ir gaisrai įmonėse, gali užsidegti miškų masyvai ir durpynai. Gamtos stichijos, kurios gali būti būdingos Lietuvai – stiprios vėtros, liūtys, pūgos, tirštas rūkas. Hidrologiniai (vandens) reiškiniai gali pralaužti dambas, apsemti žemesnes miestų ir gyvenviečių teritorijas, transporto objektus. Gyventojų sveikatai gali grėsti ypač pavojingų užkrečiamų ligų atvejai, gyvybei – teroro aktai.