Tyrimo medžiagoje pateikiama Lietuvos strateginių dokumentų, susijusių su galimybėmis komercializuoti mokslo pasiekimus, analizė, aptariamas užsienyje gyvenančių mokslininkų ir tyrėjų požiūris į galimybę grįžti į Lietuvą steigti įmones ir kitaip komercializuoti mokslo tyrimų rezultatus, pateikiamos rekomendacijos dėl mokslininkų ir specialistų susigrąžinimo į Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių.Įgyvendinant projektą „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ atliktas tyrimas, kuriuo siekta identifikuoti sąlygas, kuriomis užsienyje dirbantys ir studijuojantys mokslininkai galėtų grįžti steigti Lietuvoje aukštųjų technologijų įmones.
Tyrimo medžiagoje pateikiama Lietuvos strateginių dokumentų, susijusių su galimybėmis komercializuoti mokslo pasiekimus, analizė, aptariamas užsienyje gyvenančių mokslininkų ir tyrėjų požiūris į galimybę grįžti į Lietuvą steigti įmones ir kitaip komercializuoti mokslo tyrimų rezultatus, pateikiamos rekomendacijos dėl mokslininkų ir specialistų susigrąžinimo į Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių.
Atliktas užsienyje studijuojančių ir dirbančių mokslininkų tyrimas suteikia vertingų duomenų apie respondentų atliekamų tyrimų komercializavimo potencialą, tyrėjų nuomonę dėl jų atstovaujamos mokslinių tyrimų srities perspektyvų Lietuvoje, priimtinų komercializavimo kliūčių, formų, motyvų, sąlygų, galinčių paskatinti užsienyje studijuojančius ar dirbančius Lietuvos tyrėjus pradėti savo verslą Lietuvoje. Tyrimo metu taip pat aiškintasi, koks būtų potencialus užsienyje studijuojančių ar dirbančių Lietuvos tyrėjų poreikis investicijoms, konsultacijoms, patalpoms mokslo ir technologijų parkuose ar inkubatoriuose, kokie tyrėjų ryšiai su Lietuvos mokslinių tyrimų institucijomis bei verslo įmonėmis.
„Nors dauguma apklaustų mokslininkų artimiausiu metu neketina grįžti į Lietuvą, visi svarstytų tokią galimybę arba apsispręstų grįžti, jei atsirastų geras darbo pasiūlymas Lietuvoje. Atliekamų mokslinių tyrimų komercializavimas galėtų būti viena iš realiausių galimybių pritraukti mokslininkus, nes visi tyrime dalyvavę mokslininkai pabrėžė, kad galėtų vienu ar kitu būdu komercializuoti turimas žinias ar tyrimų rezultatus“, – pasakoja projekto vadovas dr. Tomas Žalandauskas.
Jo teigimu, komercializavimo formos, kurios tiko didžiausiam skaičiui respondentų, yra įmonių ar valstybinių institucijų konsultacijos, bendri tyrimų projektai su įmonėmis ir užsakomieji įmonių/valstybinių institucijų tyrimai.
„Tiesioginės komercializavimo formos, tokios kaip patentai, licencijavimas ar įmonių kūrimas, buvo tinkamos šiek tiek mažesniam skaičiui respondentų. Tačiau svarbu, kad komercializavimo formos priklauso nuo konkrečios tyrimų krypties – pirmosios formos tinkamos visų sričių mokslininkams, net ir socialinių ar humanitarinių, o tuo tarpu tiesioginės – fizinių, technologijos ir biomedicinos sričių mokslininkams. Po atlikto tyrimo nelieka abejonių, kad užsienyje gyvenantys ir dirbantys Lietuvos mokslininkai turi komercializavimo potencialą turinčių tyrimų rezultatų, kurie, sudarius tinkamas sąlygas, galėtų būti panaudojami Lietuvoje“, – įsitikinęs T. Žalandauskas.
Tyrimo duomenimis, mokslininkus kurti savo verslą skatintų konkrečių problemų sprendimas, noras patikrinti savo mokslinę idėją, iš dalies – galimybė gauti didesnes pajamas. Kalbant apie sąlygas, kurių reiktų, kad mokslininkas kurtų įmonę Lietuvoje, svarbu pabrėžti, kad mokslininkai nebūtinai tikisi išskirtinių sąlygų, ar net vertintų tokias išskirtines sąlygas neigiamai. Jų teigimu, sąlygos turėtų būti tiesiog ne prastesnės, negu galėtų būti užsienyje.
Tyrimo rengėjai įsitikinę, kad mokslo tyrimų rezultatai gali būti panaudojami kuriant papildomą ekonominę vertę ne tik kuriant įmones, gaminančias tyrimų rezultatais paremtus produktus ar patentuojant ir licencijuojant išradimus. Komercializavimą siūloma suprasti plačiau, įtraukiant į šią sąvoką ir užsakomuosius tyrimus, konsultacijų įmonėms bei valdžios institucijoms teikimą ir pan., tuomet mokslo tyrimų rezultatų ir žinių komercializavimo sąvoką galima pritaikyti ir socialiniams bei humanitariniams mokslams.
„Tokios komercializavimo formos gali veikti kaip „minkštasis startas“, kai mokslininkai pamažu įsitraukia į komercializavimo veiklą ir pamažu susikuria sau pagrindą įkurti įmonę. Kita vertus, taip būtų sukuriamos prielaidos panaudoti platesnio rato užsienyje dirbančių ir studijuojančių mokslininkų ir tyrėjų patirtį ir mažinti neigiamas protų nutekėjimo pasekmes“, – tikina dr. Tomas Žalandauskas.
