Pasaulio verslas ruošiasi inovatyvių technologijų šuoliui. O Lietuvos?

Pasaulinė technologijų vadovų apklausa atskleidė, kad verslo įmonės aktyviai ruošiasi naujam inovatyvių technologijų plėtros etapui. Nuo dirbtinio intelekto iki kvantinių sprendimų užuomazgų – inovatyvios technologijos vis sparčiau tampa ne tik darbo įrankiu, bet ir neatsiejama kasdienio mūsų gyvenimo bei visuomenės infrastruktūros dalimi. Ar mes tam pasiruošę?

Apklaususi 2,5 tūkst. technologijų vadovų iš 27 pasaulio valstybių, tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG paskelbė ataskaitą „KPMG Global Tech Report 2026“. Joje konstatuojama, kad verslo organizacijos jau peržengė ankstyvąją dirbtinio intelekto (DI) eksperimentų fazę ir aktyviai ruošiasi naujiems technologiniams iššūkiams.

„Tyrimas aiškiai rodo, kad tas etapas, kai buvo išbandomi pavieniai DI sprendimai ir eksperimentuojama, ieškant greitos naudos – jau praeityje. Dabar vis daugiau įmonių dirbtinį intelektą integruoja į kasdienius procesus, produktus ar paslaugas, siekdamos ne pavienių rezultatų, o masto ekonomijos ir ilgalaikės pridėtinės vertės“, – konstatuoja KPMG Lietuvos Technologijų konsultacijų skyriaus vadovas Jonas Kupinas.

Sparti inovatyvių technologijų plėtra

Pasaulinis KPMG tyrimas parodė, kad iš 2,5 tūkst. apklaustų įmonių technologijų vadovų pusė tikisi, kad jau iki šių metų pabaigos jų įmonė pasieks aukščiausią brandos lygį bent vienoje iš dešimties apklausoje vertintų technologijų sričių. Šiuo metu tokiame lygyje save mato vos dešimtadalis respondentų.

„Tai rodo ne tik didžiulį inovatyvių technologijų vystymosi greitį, bet ir pasaulinio verslo savybę prisitaikyti prie šio tempo. Žinoma, toks greitis negali būti be trūkumų – 63 proc. apklaustųjų pripažino, kad senų IT sistemų atnaujinimo ir palaikymo kaštai riboja jų atstovaujamų įmonių galimybes investuoti į naujas technologijas“, – pastebi J. Kupinas.

Pasak jo, ši problema aktuali ir Lietuvoje.

„Vadinamoji „technologinė skola“ mūsų šalyje yra didžiulė – didžioji dalis iki 2020 m. įkurtų įmonių vis dar naudoja senus technologinius įrankius. Kartais tokius senus, kad jau fiziškai ima trūkti juos išmanančių ir galinčių palaikyti programuotojų. Naujesnių įmonių – ypač finansinių technologijų srities – „technologinė skola“ yra kur kas mažesnė“, – pasakoja ekspertas.

Aiškus atsipirkimas Lietuvoje – dar tik svajonė

KPMG tyrimas atskleidė, kad investuojant į inovatyvias technologijas, vidutiniškai galima uždirbti dvigubai, o aktyviai investuojančios organizacijos deklaruoja net 4,5 karto investicijas viršijančią grąžą. Vis tik Lietuvoje, pasak J. Kupino, pati investicijų grąžos vertinimo kultūra dar nėra pakankamai įsišaknijusi.

„Be kelių sektorių – bankų ar telekomunikacijų – absoliuti dauguma įmonių investicijų grąžos technologijų srityje neskaičiuoja. Nėra sistemingo planuojamos naudos ir kaštų palyginimo, o dar rečiau atliekamas vertinimas po investicijų – kiek realios naudos jos atnešė. Tiesą sakant, bent dalis vadovų Lietuvoje apskritai nežinotų, kaip suskaičiuoti šią naudą“, – sako KPMG Lietuvos Technologijų konsultacijų skyriaus vadovas.

Jis taip pat pastebi, kad ir bendras IT brandos lygis mūsų šalyje yra labai nevienodas.

„Tikrai turime labai aukšto lygio organizacijų – tų pačių bankų, kitų finansinių technologijų, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos, draudimo bendrovių, ypač priklausančių tarptautinėms verslo grupėms – kurios iš esmės atitinka pasaulinį lygį. Tačiau dalis įmonių, ypač vietinių, vis dar yra labai žemame lygyje – tiek kibernetinio saugumo, tiek informacinių sistemų, tiek bendro IT ūkio valdymo prasme“, – pabrėžia J. Kupinas.

Pasak eksperto, šias problemas Lietuvai neišvengiamai teks spręsti, nes sparti pasaulinė inovatyvių technologijų plėtra tiesiog nepaliks kito pasirinkimo.

„KPMG Global Tech Report 2026“ tyrimo metu buvo apklausta 2500 technologijų vadovų iš 27 pasaulio valstybių. 43 proc. apklaustųjų buvo iš Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regiono, 29 proc. – iš Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių, 28 proc. – iš Šiaurės ir Pietų Amerikų.

Iš 2500 respondentų lygiai pusė buvo aukščiausio lygio kompanijų vadovai, 31 proc. – direktoriai, 10 proc. – kompanijų viceprezidentai, likę 9 proc. - vyresnieji vadovai. Apklaustieji atstovauja aštuonioms pramonės šakoms: finansinių paslaugų (31 proc.), technologijų ir telekomunikacijų (11 proc.), vartojimo prekių ir mažmeninės prekybos, pramoninės gamybos, sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų, energetikos, automobilių pramonės (po 10 proc.) ir valdžios sektoriaus (8 proc.).