Kur įdarbinsime elektrinius sunkvežimius?

Lietuvos keliais jau rieda elektriniai sunkvežimiai, apie kuriuos dar prieš keletą metų buvo kalbama tik kaip apie ateities viziją. Tampa sunku ignoruoti tvarumo diktuojamas tendencijas ir technologijų pažangą, be to, dalis vežėjų į elektrinį transportą gręžiasi ir dėl klientų lūkesčių. Tad kokiems darbams Lietuvoje jau gali būti pritaikomi elektriniai sunkvežimiai?

Technologinė pažanga

Per pastaruosius metus elektrinių sunkvežimių technologijos šuoliais lėkė į priekį. Štai regioniniams pervežimams pagrindiniai gamintojai jau siūlo elektrinius modelius, kurių viena įkrova nuvažiuojamas atstumas gali siekti ir daugiau kaip 400 km.

Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz eActros 600“ (didžiausia bendroji masė – iki 44 t) su 621 kWh baterija įveikia iki 500 km. Naujausios kartos elektra varomi „Scania 45 R“ arba „45 S“ (bendroji masė – iki 64 t) su 624 kWh baterija gali nuvažiuoti iki 560 km. Išnaudojant pastarojo modelio 375 kW galios greitojo įkrovimo galimybę, bateriją galima visiškai įkrauti maždaug per 90 minučių.

Švedijos gamintojo teigimu, progresą pavyko pasiekti atnaujinus tiek elektrinės pavaros, tiek baterijų valdymo sistemas ir programinę įrangą. Tokios charakteristikos leidžia be didelių trikdžių vykdyti regioninius pervežimus ar pristatyti prekes miestuose.

Miestuose tai ypač svarbu, nes elektriniai sunkvežimiai neišmeta anglies dvideginio ir kitų taršių dujų, taip pat išsiskiria tyliu darbu. Triukšmo ribojimų ar mažos taršos zonose, vykdant ankstyvus pristatymus ar dirbant naktį nulinė emisija ir tylus darbas ilgainiui gali tapti realia konkurencine persvara.

Regioniniuose pervežimuose ilgai viską stabdė trys dalykai: rida, įkrovimo greitis ir vairuotojo darbo režimas. Tačiau naujausios kartos elektrinius sunkvežimius per valandą didele sparta galima papildomai įkrauti energijos maždaug 270–300 km atstumui, o tai atveria platesnes pritaikomumo galimybes, kai reikia nebe geresnių sunkvežimio parametrų, bet tikslaus planavimo: įtraukus vieną ilgesnę vairuotojo pertrauką, transporto priemonė gali dirbti visą dieną be trikdžių.

Perspektyviausiais elektriniais maršrutais regioniniams pristatymams laikomi atstumai iki 200 km. Santykinai nedideliais tarpais tarp miestų ir lygiu reljefu pasižyminčioje Lietuvoje į tokią amplitudę patenka ir Vilnius–Kaunas, ir Panevėžys–Vilnius ar Klaipėda–Šiauliai, ir daugybė kitų variantų.

Neturėsi – nelaimėsi užsakymo

Dyzelinu varomų sunkvežimių koziriai išlieka tie patys: mažesnė įsigijimo kaina, didesnis degalinių tankis, laiko patikrinti sprendimai. Tačiau pranašumų turi ir elektriniai analogai – ir tai nėra tik mažesnės eksploatacinės išlaidos.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kai kurie geidžiami užsakovai paslaugų konkurso specifikacijose potencialiems dalyviams nurodo gebėti patenkinti poreikį prekes pervežti netaršiu transportu. Dažniausiai tarptautiniu mastu veikiančios įmonės griežčiau prižiūri savo tvarios veiklos rodiklius, o transportavimas yra viena sričių, kurioje joms būtina pasitempti. O kartu – ir juos aptarnaujantiems vežėjams.

Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius sako, kad visos Lietuvoje registruotos sunkiosios elektrinės transporto priemonės atlieka konkrečias numatytas užduotis.

„Įsitraukusios į tvarumo dienotvarkę įmonės pradeda reikalauti iš vežėjų, kad jų parke būtų tam tikras procentas nulinės taršos transporto priemonių. Neišpildžius šios sąlygos, nėra galimybių net pretenduoti į kontraktą“, – paaiškina ekspertas.

Tačiau ten, kur maršrutas yra numatomas, beveik nekintantis, o transporto priemonė nuolat grįžta į bazę, elektriniai sunkvežimiai jau dabar gali veikti efektyviai. Pavyzdžiui, viena pirmųjų Lietuvos įmonių, pradėjusių eksploatuoti elektrinius sunkvežimius, – „Baltic Logistic Solutions“, įsigijusi trijų ašių „Scania P230“ modelį, kurio bendroji masė su kroviniu gali siekti iki 28 tonų. Juo bendrovė pristato greito apyvartumo prekes į Kauno prekybos centrus, restoranus, viešbučius ir kitas bendroves.

Įmonė iš anksto nusimatė, kad, esant poreikiui, elektrinis sunkvežimis taip pat be apribojimų galės patekti į mažos taršos zoną. Be to, sunkvežimis važiuoja iš anksto numatytais maršrutais, tad jam pakanka įkrovimo racionaliu tarifu bazėje, kur bendrovė įsirengė mobiliąją stotelę.

Toks stabilių procesų užtikrinimas transporto versle itin svarbus, todėl būtina apgalvoti visą ekosistemą. Pavyzdžiui, Lietuvoje „Scania“ elektrinius sunkvežimius siūlo kartu su skaitmeninių paslaugų ir įkrovimo koncepcijos paketu. Išanalizavus konkretaus verslo veiklą, galima suplanuoti visapusį sprendimą – tiek įkrovimo schemą, tiek naudojamą techninę įrangą bei prijungimą prie tinklo.

Infrastruktūra plėsis

2022 m. Lietuva prisijungė prie tarptautinio memorandumo, kuriuo siekiama, kad iki 2030-ųjų nulinės emisijos vidutinės ir sunkiosios transporto priemonės sudarytų 30 proc. naujų pardavimų, o iki 2040 m. būtų pereita prie 100 proc. naujų nulinės emisijos pardavimų. Prioritetą netaršiam transportui valstybės mastu atskleidžia ir registracijos mokesčio politika bei skatinimas jį rinktis viešuosiuose pirkimuose.

Anot V. Miliaus, miestuose logišku sprendimu atrodytų elektrinės komunalinių paslaugų įmonių transporto priemonės, pavyzdžiui, šiukšliavežės. Pašnekovo teigimu, jos vis tiek nevažinėja naktį, tad tuo metu gali įsikrauti, o dieną dirbti be perteklinio triukšmo ir emisijų.

Netolimoje ateityje elektrinių sunkvežimių maršrutai potencialiai plėsis į regionus, kur dominuoja trumpi, bet reguliarūs pristatymai – čia svarbiausia bus nebe nuvažiuojamas atstumas, o patikimumas ir infrastruktūros prieinamumas. 2025 m. pabaigoje, Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje veikė daugiau kaip 4 700 viešųjų įkrovimo vietų.

„Įvertinus Lietuvos atstumus ir dabartines sunkvežimių baterijų charakteristikas, iš esmės bet kokie tarpmiestiniai maršrutai gali būti įveikiami su tam tinkama elektrine technika. Tačiau viešojo įkrovimo tinklą taip pat būtina plėtoti, kad sunkiajam transportui būtų tinkamai parinktos vietos ir tinkamai suprojektuoti privažiavimai prie įkrovimo prieigų“, – pastebi V. Milius.

ES Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas (AFIR) numato, kad iki 2030 m. transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindiniuose keliuose kas 60 km turi būti įrengtos įkrovimo stotelės, tinkančios visam komerciniam transportui (minimali galia – 350 kW). Išplėstiniame TEN-T tinkle taikomas reikalavimas įrengti tokias įkrovimo prieigas kas 100 km.