Dinamiškoje rinkoje – stabili kaina: už ką mokate įkraudami savo elektromobilį?

Elektros energijos poreikis – kaip ir jos pasiūla – nuolat kinta, o pagal tai biržoje formuojasi elektros kaina. Per parą ji keičiasi beveik 100 kartų, t.y. kas 15 minučių, ir gali svyruoti nuo keleto centų iki beveik 500 eur/MWh ar net daugiau. Tikslingai renkantis vartojimo laiką, tokia dinamika leistų nemažai sutaupyti. Vis dėlto, viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse kaina išlieka stabili, o klientai teiraujasi – kodėl?

Elektros kaina – tik viena sudedamoji dalis

Atsakydamas į šį klausimą, „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis pirmiausia akcentuoja įkrovimo, kaip paslaugos, kainodarą.

„Elektromobilių įkrovimo stotelėse vartotojas moka ne tik už elektros energiją, kurią tiekėjas pagamino ar nupirko biržoje. Mes, kaip paslaugos tiekėjas, kartu privalome rūpintis ir stotelių įrengimu, priežiūra ir pan. Tai reiškia, kad paslaugos kainą sudaro ir nemaža dalis kitų, papildomų kintamųjų“, – aiškina jis.

Pagrindiniai įkrovimo stotelės planavimo, įrengimo ir aptarnavimo stadijose iškylantys kaštai yra skirtingi, o kai kurie iš jų apima visą stotelės gyvavimo ciklą. Pavyzdžiui, į vietą, kurioje bus įrengta stotelė, privalo būti nutiesta elektros tiekimui būtina požeminė infrastruktūra – šią paslaugą trečiosios šalies principu teikia elektros skirstymo operatorius.

Svarstant apie skirtingas EV stotelės įrengimo ir palaikymo išlaidas, privalu paminėti ir operatoriaus investiciją. Į galutinės paslaugos kainą įtraukiama ne tik pačios stotelės kaina ir jos įrengimui būtinos medžiagos (pvz. požeminių kabelių tinklas), bet ir savalaikis įrangos atnaujinimas, klientų aptarnavimas bei stotelės priežiūra gedimo ar kitais nenumatytais, tačiau kasdienybėje neišvengiamais atvejais.

Tinklo plėtrą diktuoja vartotojų įpročiai

Dar viena svarbi strateginė investicija, kuria vadovaujasi kiekvienas įkrovimo stotelių operatorius – patogi prieiga. Atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir įpročius, nemaža dalis stotelių šiandien yra įrengtos šalia pramogų ir laisvalaikio zonų, t.y. privačiose teritorijose. Tai į bendrą sumą prideda dar vieną – žemės nuomos – mokestį.

Argumentuodamas įkrovimo stotelių vertę, T. Žilionis elektromobilių įkrovimą įvardina ne kaip prekę, o kaip paslaugą.

„Dauguma klientų tiek įkrauti, tiek nusiplauti savo automobilį gali namuose. Relybė kitokia: automobilį vežame į automatinę plovyklą, nes taip greičiau ir paprasčiau, o automobilį įkrauname mieste, nes užuot sėdėję ir laukę, kol jis pasikraus, tuo pačiu metu galime apsipirkti, sutvarkyti reikalus ir kt. Dirbame ir investuojame į strategiškai patogias vietas, kad sutaupytume klientams laiko. Tai paslaugos vertę pakelia į kitą, sunkiau įkainojamą lygį“, – tikina jis.

Stabili kainodara naudinga ir tiekėjui, ir vartotojui

Kadangi EV stotelėse įkrovimo kainą lemia nemažai kintamųjų, elektros energija sudaro santykinai mažą jos dalį. Kartu tai reiškia, kad dinaminė kainodara vis tiek neatspindėtų drastiškų svyravimų, kurie kasdien vyksta regioninėje biržoje.

T. Žilionis taip pat pabrėžia, kad alternatyvi kainodara į paslaugos tiekimą įneštų neapibrėžtumo tiek vartotojams, tiek EV stotelių operatoriams. Dabartinėmis aplinkybėmis tai suvaldyti padeda nuolatinis rinkos stebėjimas ir analizė.

„Biržoje kainos šokinėja dešimtis kartų per parą. Tai atspindinti kainodara sukeltų įkrovimo kainos svyravimus, o klientams tektų atsakomybė tikrinti grafikus ir skaičiuoti, kada automobilį įkrauti apsimoka, o kada – ne. Dabar tai daro mūsų komandoje dirbantys ekspertai, kurie situaciją vertina pagal ilgalaikes tendencijas ir rinkos pokyčius. Sukūrę tokį prioritetą, galime užtikrinti stabilų paslaugos teikimą ir patogumą klientui“, – pabrėžia „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas.