Lietuvos pramonės įmonėse vandenilio gavyba ir panaudojimas iš atsinaujinančios energijos kiekvienais metais leistų sukurti iki 120 mln. eurų pridėtinės vertės šalies mastu, 2020–2030 metų laikotarpiu – iki 3740 naujų darbo vietų, taip pat kasmet iki 203 tūkst. tonų sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.Lietuvos pramonės įmonėse vandenilio gavyba ir panaudojimas iš atsinaujinančios energijos kiekvienais metais leistų sukurti iki 120 mln. eurų pridėtinės vertės šalies mastu, 2020–2030 metų laikotarpiu – iki 3740 naujų darbo vietų, taip pat kasmet iki 203 tūkst. tonų sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai parodė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu Inovacijų agentūros parengta Vandenilio iš atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo Lietuvos pramonėje galimybių studija ir joje pateiktos mokslininkų įžvalgos.
„Akivaizdu, kad atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti Lietuvos pramonė tampa ne tik brangi, bet ir ekonomiškai naudinga, siekiant užtikrinti mūsų šalies konkurencingumą visame pasaulyje. Turime sudaryti sąlygas ir dar labiau skatinti Lietuvos pramonę pereiti prie atsinaujinančia energija grįstos gamybos, kurioje būtų naudojamos tokios žaliavos kaip vandenilis. Taip ne tik stiprintume žaliąją ekonomiką, sumažintume išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir reikšmingai prisidėtume prie Lietuvos ekonomikos augimo ir šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Studija rodo, kad Lietuvos pramonės įmonės, neribodamos atsinaujinančių išteklių šaltinių, gamybos būdų ir technologijų, galėtų daugiau gaminti ir naudoti mažai taršaus vandenilio: 2026–2030 m. Lietuvos pramonėje galėtų būti pagaminta apie 20 tūkst. tonų, o 2050 m. – net iki 320 tūkst. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos.
Studijoje pažymima, kad šios įmonės galėtų gaminti ir naudoti ekologiškesnes pramonines dujas, kurių viena iš sudėtinių dalių būtų vandenilis, o dujų gamintojai padidintų vandenilio gamybą, kad visi gamtinių dujų vartotojai galėtų naudoti metano ir vandenilio dujų mišinį. Be to, vandenilio degalinių įrengimas pagrindiniuose transporto mazguose Lietuvoje taip pat ženkliai prisidėtų prie vandenilio sklaidos Lietuvoje.
Studijoje atkreipiamas dėmesys ir į regioninių vandenilio klasterių („vandenilio slėnių“) kūrimąsi ir sinergijos regionų ir įmonių lygmeniu siekimą. Taip pat galėtume stiprinti įmonių bei mokslo ir tyrimų institucijų bendradarbiavimą, pramonės ir transporto srityse kurdami vandeniliu grįstas technologijas. Veiksmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu taip pat užtikrintų didesnį vandenilio naudojimą.
Lietuvos pramonės sektoriui svarbių kuro ir energijos šaltinių kainos priklauso nuo importuojamų energetikos išteklių pasiūlos ir kainų svyravimo rinkoje. Todėl vandenilis galėtų tapti energijos šaltiniu, kurį galėtume pasigaminti patys – taip sumažintume priklausomybę nuo kitų energijos šaltinių importo.
Vandenilio gamyba ypač skatinama Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Atsinaujinančiųjų išteklių energija ženkliai prisideda įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir siekiant iki 2050 m. neutralizuoti neigiamą poveikį klimatui. Todėl Europos Sąjungos tikslas – sukurti neutralaus poveikio klimatui energetikos sistemą, grindžiamą vandeniliu iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Tyrimai rodo, kad 2050 m. atsinaujinančių išteklių energija galėtų sudaryti iki 100 proc. ES energijos rūšių derinio, iš kurių vandenilis galėtų sudaryti iki 20 proc. visos energijos ir 5–20 proc. pramonėje suvartojamos energijos. Šiuo metu vandenilis sudaro mažiau nei 2 proc. dabar Europoje suvartojamų energijos išteklių.
Su VšĮ Inovacijų agentūros parengta Vandenilio iš atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo Lietuvos pramonėje galimybių studija galima susipažinti čia.
