Jeigu Rusija nuspręstų atjungti Baltijos šalis nuo BRELL žiedo, Lietuva būtų pasiruošusi, o neplanuotą sinchronizaciją su Europa būtų galima įvykdyti per 24 valandas, trečiadienį sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Jo teigimu, elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ pabaiga turėtų nusikelti iki maždaug 2028 m., kadangi tiekėjai nespėja gaminti kabelio, dėl to ši jungtis bus skirta ne sinchronizacijai, o prekybai. Jeigu Rusija nuspręstų atjungti Baltijos šalis nuo BRELL žiedo, Lietuva būtų pasiruošusi, o neplanuotą sinchronizaciją su Europa būtų galima įvykdyti per 24 valandas, trečiadienį sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Jo teigimu, elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ pabaiga turėtų nusikelti iki maždaug 2028 m., kadangi tiekėjai nespėja gaminti kabelio, dėl to ši jungtis bus skirta ne sinchronizacijai, o prekybai. „Litgrid“ vadovo teigimu, jungties statybos vėlavimas įtakos šiam procesui neturės.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Lietuvos techniniai pajėgumai leistų sinchronizuoti elektros tinklus su Europa jau 2024 m. pirmą ketvirtį, tačiau dėl proceso paankstinimo reikėtų susitarti su kitomis Baltijos šalimis, trečiadienį žurnalistams sakė R. Masiulis. Vis dėlto matoma ženklų, kad techniškai pasiruošusi šiai datai galėtų būti ne tik Lietuva, tačiau ir Latvija bei Estija.
„Mes manome, kad techniškai Baltijos šalys būtų pasiruošusios, bet už jas aš atsakyti negaliu“, – kalbėjo „Litgrid“ vadovas.
Ligšioliniai sinchronizavimo planai numato, kad šį procesą reikėtų įvykdyti iki 2025 m. pabaigos. Sinchronizacija panaikintų energetinę Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos – mūsų šalis, kaip ir Rusija, Baltarusija, Latvija ir Estija, priklauso vadinamajam BRELL žiedui, kurio veikimui didžiausios įtakos turi Maskvoje priimami sprendimai.
Ekspertai teigia, kad atjungimas nuo BRELL galėtų tapti vienu didesnių Rusijos atsakomųjų ginklų už sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą ribojimus.
„Jeigu Rusija mus atjungtų, kad ir šiandien, mes būtume tam pasiruošę. Pagal mūsų analizę, nereikėtų riboti elektros vartojimo. Didelių pasekmių šioje srityje nebūtų, mes efektyviai užtikrintume sistemos veikimą, trys Baltijos šalys kartu. Su Europa yra sutarta, kad per 24 valandas mus sinchronizuotų“, – kalbėjo R. Masiulis.
„Tas buvo padaryta iš karto po karo pradžios, pirmą mėnesį nuo karo pradžios tai buvo pasiekta“, – pridūrė R. Masiulis.
„Litgrid“ vadovo teigimu, tokiu atveju elektros kainos, atsižvelgiant į dabartinį jų lygį, beveik nepakistų.
Dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos tinklais papildomų diskusijų su Kaliningradu ir Rusija šiuo metu nevyksta. „Bendraujame sausai techniniame lygyje“, – sakė „Litgrid“ vadovas.
Nauja jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“ planuota paleisti iki 2025 m., tačiau dėl gamintojų vėlavimo šio projekto pabaiga turėtų nusikelti iki maždaug 2028 m.
„Rangovai indikuoja, kad tų projektų negalėtų padaryti 2025 m., jie kalba apie 2027–2028 m.“, – kalbėjo R. Masiulis.
„Mes matome, kad kabelių statyba pasaulyje irgi yra pasiekusi apogėjų. Kai kalbamės su gamintojais, statytojais, jie turi projektų daug metų į priekį, nes Rusijos karas su Ukraina išjudino ne tik mus, bet ir visą pasaulį“, – pridūrė jis.
„Litgrid“ vadovo teigimu, kabelių paklausą ypač didina visoje Europoje sparčiai jūros zonose statomos vėjo jėgainės.
Vis dėlto sinchronizacijos procesams „Harmony Link“ įtakos beveik neturės, nes ši jungtis yra numatyta elektros prekybai. Šiuos metu elektros prekybai naudojama žemyninė jungtis su Lenkija Alytus-Elkas, ji ir bus panaudota sinchronizacijos procesui vykdyti.
