Gamtos ir technologijų harmonija nuotekų valymo įrenginiuose

Biologiniai valymo įrenginiai sujungia technologijas ir gamtą tam, kad būtų efektyviai išvalomos nuotekos. Norint suprasti, kaip jie veikia, reikia žinoti, kas yra aktyvusis dumblas ir kaip vyksta biologinis valymas. Būtent tai aptarsime šiame straipsnyje.

Kas yra aktyvusis dumblas?

Aktyvusis dumblas – nuotekų dalelės ir mikroorganizmai, naudojami biologiniuose valymo įrenginiuose. Šiuos mikroorganizmus galima rasti ir gamtoje. Įrenginiuose jiems yra sukuriamos palankios sąlygos dauginimuisi ir augimui. Taigi tam, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai sklandžiai veiktų, reikalinga oro tiekimo sistema, kurią sudaro orapūtė ir difuzorius.

Kaip vyksta biologinis valymas?

Pirmiausia nuotekos patenka į aeracinę kamerą, kurioje yra įrengtas smukliaburbulinis difuzorius. Šioje kameroje tiekiamas oras, oksiduojami organiniai teršalai, vyksta dumblo ir teršalų cirkuliacija. Po tam tikro laiko susidaro bioplėvelė.

Viršutiniuose jos sluoksniuose vyksta ne tik organinių teršalų skaidymas, bet ir amonio azoto oksidavimas iki nitratų. Apatiniuose bioplėvelės sluoksniuose atsiranda ištirpusio deguonies trūkumas. Todėl prasideda denitrifikacijos procesai, kurių metu sumažėja azoto koncentracija ir taip yra aktyvinamas valymas.

Toliau išvalytų nuotekų mišinys iš aeracinės kameros patenka į antrinį nusodintuvą. Čia įvyksta atskyrimo procesas, kurio metu dumblas ir fosforas nusėda į talpos dugną. Likęs švarus vanduo yra perkošiamas per dantytą briauną ir bėga ištekėjimo vamzdžio link. Išvalytos nuotekos gali būti leidžiamos tiesiogiai į aplinką.

Kaip nepakenkti mikroorganizmams?

Tam, kad įrenginys kokybiškai valytų nuotekas, svarbu užtikrinti, kad jūsų veiksmai nepažeistų mikroorganizmų. Pati svarbiausia taisyklė – nemesti į kanalizaciją tam tikrų atliekų. Tai reiškia, kad į klozetą negalima mesti popierinių rankšluosčių, ausų krapštukų, higieninių priemonių ir t. t. Tokios šiukšlės užkemša kanalizacijos vamzdžius ir sukelia riziką sutrikdyti mikroorganizmų veiklą.

Taip pat griežtai negalima pilti riebalų į kriauklę ar klozetą. Atvėsdami riebalai prilimpa prie vamzdžių sienelių ir taip pamažu užkemša juos. Į kanalizaciją negalima pilti ir didelio kiekio valymo priemonių, kurių sudėtyje yra chloro, taip pat maisto likučių. Tokios atliekos gali sunaikinti mikroorganizmus.

Sklandžiam nuotekų valymui biologiniuose įrenginiuose reikalinga ir gyvoji gamta, t. y. mikroorganizmai, ir technologijos. Svarbu, kad ši harmonija būtų nesutrikdyta. Tad nemeskite straipsnyje minėtų atliekų į kanalizaciją. Sukūrus tinkamas sąlygas bakterijoms, jos kokybiškai išvalys buitines nuotekas.