Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/83375/elektromobilio-kaina-100-km-uz-3-eurus-bet-iki-palangos-lengvai-nenuvaziuosi/spausdinti/

Elektromobilio kaina: 100 km už 3 eurus, bet iki Palangos lengvai nenuvažiuosi

Publikuota: 2022-06-27 20:18
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Mėgėjams
Autorius: Deimantė Buslevičiūtė
Aut. teisės: ©tv3.lt
Inf. šaltinis: tv3.lt

Kuro kainoms gerokai išaugus elektriniai automobiliai sulaukia vis daugiau susidomėjimo, bet kyla klausimas, per kiek laiko toks automobilis atsipirks ir kiek jo įkrovimo kaina skiriasi nuo degalų kainų. Lygindami elektrinius ir vidaus degimo automobilius žinovai atskleidė, kad tokį automobilį įsigyti apsimoka ne visiems – tai priklauso nuo nuvažiuojamo atstumo, įkrovimo stotelių ir elektros kainos.


Lygindami elektrinius ir vidaus degimo automobilius žinovai atskleidė, kad tokį automobilį įsigyti apsimoka ne visiems – tai priklauso nuo nuvažiuojamo atstumo, įkrovimo stotelių ir elektros kainos.

Elektromobilio kaina: 100 km už 3 eurus, bet iki Palangos lengvai nenuvažiuosi
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Kuro kainoms gerokai išaugus elektriniai automobiliai sulaukia vis daugiau susidomėjimo, bet kyla klausimas, per kiek laiko toks automobilis atsipirks ir kiek jo įkrovimo kaina skiriasi nuo degalų kainų.

Pašnekovų teigimu, elektromobilį labiausiai apsimoka įsigyti, jei nuvažiuojama iki 200 km per dieną ir yra galimybė jį pasikrauti namuose ar darbe. Jie atskleidžia, kad geriausias variantas – nuosava elektrinė ir įkrovimo stotelė, kurios įrengimas kainuoja iki 2 tūkst. eurų.

Vis dėlto šiuo metu elektromobilių kainos nenuspėjamai kyla, nes, anot pašnekovų, stringa tiekimo grandinė, taigi poreikis yra žymiai didesnis nei pasiūla.

Atsiperka per 4 metus

Bendrovės „Įkrautas“ vadovas Paulius Gūžys skaičiuoja, kad 100 km su vidaus degimo varikliu išnaudoja daugiau mažiau iki 8 l benzino, kas yra apie 16 eurų. Su elektromobiliu per 100 km išsinaudoja 20 kW (1 kW yra apie 0,25 euro), taigi išeina maždaug 5 eurai. P. Gūžys apibendrina, kad važiuojant 100 km vien ant degalų sutaupoma 11 eurų.

Jis priduria, kad, pavyzdžiui, važiuojant 100 tūkst. km su elektromobiliu jau sutaupoma apie 11 tūkst. eurų: „Ir čia dar nevertinant nemokamo parkavimo, pavyzdžiui, Vilniuje, mėlynojoje zonoje, kur valanda kainuoja 2,5 euro. Taip pat neskaitant ir kasmetinio reguliaraus aptarnavimo, kurio elektromobiliui iš esmės nereikia: keisti tepalų, kuro filtrų, tepalų filtrų ir pan.“.

Pašnekovas pabrėžia, kad vidaus degimo varikliui gedimo rizika daug didesnė iš mechanines pusės, nes vidaus degimo automobiliai turi apie 30 tūkst. judančių detalių, o elektromobiliai tik apie 300.

„Šias išlaidas įvertinti sunku, nes priklauso nuo modelio. Bet elektromobilių savininkai sutaupytų ir čia“, – sako P. Gūžys.

Jo teigimu, šiuo metu elektromobilio „Volkswagen ID.3“ kaina – apie 40 tūkst. eurų, o naujo analogiško vidaus degimo – apie 25–30 tūkst. eurų, taigi vidutiniškai per 100 tūkst. km ridą elektrinis automobilis atsiperka per 4 metus.

Daug lemia elektros kaina

Elektromobilių entuziastas Dainius Jakas atkreipia dėmesį, kad važiavimo su elektriniu automobiliu kaina priklauso nuo elektros kainos. Anot jo, yra žmonių, kurie vis dar turi 10 ct tarifą, tada tie, kurie moka po 30 ct, ir yra tokių, kurie moka po 59 ct už 1 kW. Pastariesiems 100 km su elektromobiliu kainuotų apie 12 eurų, kas būtų beveik tas pats, kas benzinas ar dyzelis.

Tiems, kas moka po 30 ct už elektrą, 100 km elektromobiliu kainuotų apie 6 eurus, o jei turimas senas geras planas po 10–15 ct tai 100 km kainuotų vos 3–4 eurus.

Pašnekovas pasakoja, kad 2016 m. įsėdęs į elektromobilį už 100 km mokėdavo mažiau, nei 2 eurus, nes namuose elektra kainavo 10 ct už 1 kW.

„Vien per metus nuvažiuojant 25 tūkst. km sutaupiau 1200 eurų to meto kuro kainomis. Vadinasi, šiandien sutaupymas būtų didesnis. Elektromobilio ir vidaus degimo variklio panašių automobilių kaina skiriasi 3–4 tūkst. eurų, tai tuos 3–4 tūkst. eurų tikrai atpirkau per 2–3 metus. 2016 m. dar buvo daug nemokamos infrastruktūros, kuri šiuo metu dar yra, bet yra apmokestinama.

Tai tuos 6 metus dar naudojausi bonusais, kurie, bėgant laikui, vis mažės daugėjant elektromobilių. Taip pat elektromobilio aptarnavimas yra labai minimalus: nėra žvakių, sankabų, diskatorių, siurblių, diržų, filtrų, ką reiktų taisyti“, – patirtimi dalinasi entuziastas.

Iki Palangos nenuvažiuosi

P. Gūžys pripažįsta, kad kol kas elektromobilis skirtas tik kelionėms mieste arba žmonėms, kurie per dieną nuvažiuoja iki 200 km. Anot jo, jei per dieną nėra viršijamas šis atstumas ir yra galimybė automobilį įsikrauti namuose ar darbe kiekvieną ar kas antrą dieną, elektromobilis tikrai apsimoka.

Tačiau, jei žmogus per dieną nuvažiuoja 250–300 km ar daugiau, gali kilti nepatogumų, nes reikėtų ieškoti viešųjų krovimo stotelių. P. Gūžys sako, kad nors ši struktūra plečiasi, šiandien ji dar nėra tokia plati, kad žmonės galėtų bet kur ir bet kada automobilį pasikrauti.

„Mano tėtis nuvažiuoja apie 400 km per dieną ir viskas gerai – kraunasi viešoje infrastruktūroje, kurią randa, bet atsiranda papildomas planavimas. Jei sustoji papietauti, turi susiorganizuoti, kur pasikrausi automobilį. Bet tiems, kurie važiuoja mažus atstumus, planuoti nereikia – ryte išvažiavai su įkrautu automobiliu, o vakare grįžai su apytušte baterija, įjungei krauti per naktį ir ryte vėl važiuoji“, – pasakoja pašnekovas.

O D. Jakas juokauja, kad pagrindinis visų klausimas apie elektromobilius – ar jis nuvažiuoja iki Palangos. Pasak jo, pagrindinis šio automobilio trūkumas ir yra atstumas – nedaug elektrinių automobilių tokį atstumą nuvažiuotų. Pašnekovo teigimu, didžiajai daliai žmonių, kurie važiuoja į darbą, parduotuvę, mokyklą šis automobilis yra tikrai tinkamas. Bet tiems, kurie kasdien važinėja tarp miestų – tikrai netinka.

Krovimo klausimas

D. Jakas atskleidžia, kad automobiliui išsikrovus ne vietoje, vienintelė išeitis – tralas, nes elektromobilių gamintojas neleidžia automobilių tempti.

Jis priduria, kad kaip būna kuro privežimas, taip gali privežti ir generatorių, kuris automobilį gali minimaliai įkrauti, kad užtektų nuvažiuoti iki artimiausios stotelės. Bet krovimas lėtas – generatorius įkrauna 1 kW per valandą. Pašnekovas pataria skaičiuoti kilometrus ir kur nors vykstant žiūrėti, kad energijos užtektų iki tikslo ir liktų dar truputį.

Elektromobilių entuziastas pažymi, kad žmonių požiūris į krovimą turėtų pasikeisti, nes krovimo greitis atpuola, jei automobilis kraunamas kaip mobilusis telefonas – grįžai vakare, naktį krovei, ryte – jau pilnas.

Šis klausimas, anot pašnekovo, aktualus tik keliaujant: „Su elektromobiliu keliauja tik tokie, kaip aš, kiti tokių nesąmonių nedaro kaip su elektromobiliu iš Lietuvos važiuoti į Ispaniją. Žmonės skrenda tokius atstumus! Bet viskas yra įmanoma, svarbu, kaip esi nusiteikęs“, – juokiasi pašnekovas.

D. Jakas tikina, kad jei nėra galimybės automobilio pasikrauti namie arba yra brangi elektra, klausimas, ar toks automobilis atsipirktų, nes krautis stotelėse niekada nebus pigu, be to, reikia, kad stotelės būtų patogioje vietoje, veiktų ir nereikėtų laukti eilėje.

Jis neslepia, kad krovimo stotelių Lietuvoje yra per mažai, bet tai, anot jo, yra vištos ir kiaušinio klausimas – kas pirmiau: ar reikia įdiegti daugiau stotelių, kad žmonės pirktų elektromobilius, ar pirma žmonės turi pirkti elektromobilius ir tada bus įdiegta daugiau krovimo stotelių. Jis pateikia Norvegijos pavyzdį: atsiradus daugybei elektromobilių energetikos tiekėjai ir operatoriai pristatė krūvą stotelių: „Verslas tikrai nepraleis progos, jei bus poreikis“.

„Kurą“ gali pasigaminti pats

D. Jakas atvirauja, kad važinėjant elektromobiliu taršos klausimas jam nėra svarbiausias. Jis sako, kad į šį dalyką jis žiūri globaliai ir politiškai:

„Aš naftos, t.y. dyzelio ar benzino kieme negaliu išsikasti, reiškia, kad važinėdamas automobiliu su vidaus degimo varikliu esu priklausomas nuo Rusijos ar kitų arabų šalių dujų bei naftos kranelių. Tai rodo, kad ir mano valstybė yra nuo jų priklausoma. Praeitais metais visą savo sunaudotą elektrą namie ir važinėjant elektromobiliu pasigaminau pats. Buvo gana brangi pradinė investicija, bet yra nuostabu pačiam pasigaminti elektrą ir važinėti su ja neperkant naftos iš neaiškių šaltinių ir nemokant pinigų, kur nesinorėtų“.

Entuziastas tiki, kad Lietuvai politiškai yra labai svarbu skatinti elektromobilius, saulės elektrines ir alternatyvios energetikos diegimą, nes naftos Lietuvoje nėra, taigi šalis yra priklausoma nuo naftos ir dujų tiekėjų, kad ir kokie jie bebūtų.

P. Gūžys atskleidžia, kad įsirengti elektromobilio krovimo stotelę name ar kotedže kainuotų 1500–1800 eurų: „Tai viso proceso nuo pradžių iki galo kaina, įskaitant projekto suderinimus, stotelę, įrengimo medžiagas, darbus ir t.t.“.

Stotelę įsirengti prie daugiabučio, jo teigimu, kainuotų brangiau, nes didesni atstumai, projektą reikėtų derinti su atsakingais žmonėmis, taigi kaina būtų apie 2 tūkst. eurų.


tv3.lt
‡ 1999–2022 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!