Karinės ginkluotės specialistas atskleidė „Bayraktar“ anatomiją

Žinia, kad Lietuva už žmonių suaukotas lėšas nusprendė Ukrainai nupirkti bepilotį droną „Bayraktar“, netruko apskrieti visą pasaulį ir sukelti nuostabą. Ką galima nuveikti su šiuo ginklu ir kokie didžiausi jo privalumai, LRT.lt paaiškino Lietuvos karo akademijos dėstytojas Arturas Plokšto.

Atskiri elementai matyti, tačiau sudėjus kartu – tobulas ginklas žvalgybai

Kaip teigė A. Plokšto, pažiūrėjus į atskirus „Bayraktar“ elementus, nepamatytume nieko įspūdingo, nes iki šiol jau buvo matyti bepiločiai, tarp jų ir smogiamieji, ir savižudžiai. Vis dėlto, sudėjus į „Bayraktar“ jau žinomus elementus, iš to išėjo nuotoliniu būdu valdomas bombonešis su labai geromis savybėmis, ypač stebėti.

„Bayraktar“ neša santykinai nedaug ginklų. Paprastai 55 kg, tai yra dvi mažos bombos ir dvi vidutinės. Maksimaliai gali nešti 150 kg, tačiau tada negali paimti visų degalų.

Jis universalus, turi labai geras stebėjimo savybes. Buvo situacija, kai ukrainiečiai dar iki karo pirko „Bayraktar“ bepiločius, vyko paradas sostinėje. Vienas „Bayraktar“ važiavo ant platformos Kyjive, o kitas pakilo kažkur iš Odesos, nufotografavo važiuojantįjį iš kelių kilometrų aukščio ir grįžo. Iš fotografijos buvo galima atpažinti numerį. Kita vertus, jo skrydis galimas maksimaliai iki 8 km, iš esmės apie 5,5 km aukštyje. Tai yra aukščiau nei rankinių priešlėktuvinių ginklų pasiekiamumas, nes jie paprastai pasiekia iki 3,5–5 km. Todėl jis gali gana saugiai skristi, gerai matyti ir prieš jį gana sunku kovoti. Esu sakęs, kad todėl jis geresnis žvalgybos ir artilerijos užvedimo ginklas, nei tiesiog mėtantis bombas“, – dėstė A. Plokšto.

Gali naikinti priešlėktuvinės gynybos sistemas

„Bayraktar“ apšviečia lazeriu taikinį ir numesta bomba iš viršaus tiksliai pataiko į tą vietą. A. Plokšto atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju dronas neturėtų būti per aukštai, nes lazerio spindulys dėl per didelio atstumo gali išsifokusuoti.

Pašnekovas taip pat įvardijo, kad anksčiau „Bayraktar“ naudotas Libijoje ir Kalnų Karabache, o tada pasaulis ir įsitikino, jog šiuo ginklu galima tiksliai mėtyti bombas ant technikos ir karių. Ypač daug dėmesio ir nuostabos sulaukė tai, kad „Bayraktar“ gali naikinti priešlėktuvines sistemas, kurios kaip tik ir sukonstruotos prieš orlaivius.

„Taip yra todėl, kad jis gana didelis – jo sparnų mojis yra 12 metrų, – tačiau nėra toks tikras lėktuvas ir jį pastebėti gana sunku. Taigi, jeigu jis anksčiau pastebi priešlėktuvinę sistemą, tai sugeba ją sunaikinti. Žmonės šneka, kad kreiseris „Moskva“ ir buvo nuskandintas, kai „Bayraktar“ nustatė jo koordinates, o toks kreiseris iš esmės yra plaukiojanti priešlėktuvinė baterija“, – teigė specialistas.

Vis dėlto tai gana didelis ginklas, sveriantis 700 kg, kuris nuo bet kur pakilti negali – jam reikia kilimo ir nutūpimo tako. Jo valdymo sistema – du dideli konteineriai, pervežami sunkvežimiais, yra antenos, kurias reikia aukštai pakelti, kad būtų pasiektas ryšys su dronu. Ryšį galima palaikyti iki 150 km. „Bayraktar“ valdyti taip pat reikalingi trys karininkai, aiškino A. Plokšto.

„Atrodo, kad tai vienas sėkmingiausių komercinių projektų gynybos srityje, nes, kiek žinome, stovi eilė norinčiųjų nupirkti“, – pastebėjo ekspertas.

Vien tokiais dronais karo laimėti nepavyktų

Viena maža bomba, kurią neša „Bayraktar“, gali nukauti keletą žmonių, o vidutinė, sverianti 22 kg, jeigu pataikyta tiksliai, pajėgi sunaikinti tanką, bet ne visada, sakė A. Plokšto. Kadangi dronas gali gabenti dvi mažas bombas ir dvi vidutines, tai didelės žalos priešui, bent jau iš šios perspektyvos, jis padaryti negali. Tad norint laimėti karą tokių „Baraktarų“ prireiktų nemažai, jeigu žiūrėtume į jį tik kaip į naikinimo ginklą.

„Mano nuomonė tokia, kad vien „Bayraktarais“ karo nelaimėsi. Pavyzdžiui, jeigu turime haubicą ir „Bayraktarą“, kuris gali nustatyti taikinio vietą, o tada jau haubica su savo galimybėmis iššauna sviedinį, kuris sveria 50 kg ir sugeba žymiai daugiau žalos padaryti negu visos bombos iš vieno „Bayraktaro“, tada visai kas kita, bet dronas yra esminis elementas.

Šiandienis karas yra sudėtingas, jame pavieniai ginklai ir žmonės reiškia nedaug. Tačiau kai sugebi viską suorganizuoti, tada efektas yra. Šiame kare matoma, kad būtent ukrainiečių pusė sugeba geriau organizuoti atskirus ginkluotės elementus. Nesunku palyginti abi puses, kai jos iki šiol kovojo tais pačiais ginklais“, – kalbėjo A. Plokšto.

Lietuvai paskelbus, kad pavyko surinkti reikiamą sumą „Bayraktarui“, iš rusų pusės netruko pasklisti propagandinės žinutės, jog dar net nenupirktas dronas numuštas per kelias minutes. Ar jį apskritai įmanoma taip greitai numušti? Anot specialisto, viskas priklauso nuo priešlėktuvinės gynybos.

„Nemanau, kad kas nors tiksliai gali atsakyti į šį klausimą. Būdavo taip, kad stovi priešlėktuvinė sistema, pavyzdžiui, „Tor“ ar „Pancir“, tačiau jos radaras neįjungtas arba raketos baigėsi. Tada matome filmuką, kaip ją sunaikina. O jeigu ji įjungta, stebi horizontą ir pirma pamato „Bayraktar“, tada dronui, atvirai kalbant, nėra šansų. Vis tiek raketa jį pasieks ir jis sprogs. O visi bepiločiai labai pažeidžiami, trapūs, tai tokios konstrukcijos, kad galima numušti pataikius su bulve ar stiklainiu su agurkais – yra tokių filmukų“, – sakė specialistas.

Svarbiau ne pats ginklas, o tautos susitelkimas

Iš visų ginklų, kuriuos galėjome padovanoti Ukrainai, ar būtent „Bayraktar“ yra tinkamiausias? A. Plokšto nuomone, šis klausimas turi daug aspektų.

„Tikrai daugelis valstybių nustebo, kad tokį žingsnį padarė Lietuva. Tas efektas kartais svarbesnis nei kelios bombos, kurias gali numesti „Bayraktaras“. Manau, didžiausias efektas yra tai, kiek susitelkusi yra mūsų tauta, jog parodytų, kurioje pusėje esame ir ką sugebame. Tai žymiai didesnis reiškinys negu pats „Bayraktaras“.

Yra didelės diskusijos klausimas, kas geriau: 6 haubicos ar „Bayraktarų“ rinkinys. Sunku pasakyti, nes haubica gali daugiau sunaikinti, bet „Bayraktaras“ turi nepalyginamai daugiau galimybių žvalgyti mūšio lauką. Geriausia būtų kartu – nupirkti 6 haubicas ir prie jų pridėti „Bayraktarų“ rinkinį, tada jau tikrai galima pakovoti“, – tvirtino A. Plokšto.

Kalbant apie ginkluotę, vykstant tokiam karui kaip dabar, kuris netoli pažengė nuo Antrojo pasaulinio, pravarčiausia yra sunkioji technika, įvardijo pašnekovas.

„Tai visų pirma tankai, kovos mašinos, vamzdinė bei raketinė artilerija, įvairaus aukščio priešlėktuvinės gynybos sistemos – nuo šaudomų iš rankų iki tolimojo nuotolio. Prie to, be abejo, taikinių aptikimas, žvalgyba, informacijos apsikeitimo sistemos. Šioje vietoje geriausiai veikia „Bayraktarai“ arba kiti bepiločiai, kurių tikrai labai daug. Kartais net paprastas komercinis dronas, nupirktas parduotuvėje, jeigu gerai išnaudotas, gali duoti gana daug naudos. Žinoma, prie to reikia pridėti vadovavimo sistemą, kad nebūtų tokių situacijų, jog visi iššaus į vieną taikinį, o 10 kitų prasmuks“, – pabrėžė A. Plokšto.

Jis teigė gerai vertinantis Ukrainos kariuomenę ir jos vadovybę, todėl mano, kad šiuo metu jai reikalingi būtent tie ginklai, kurių ji ir prašo.

„Jie prašo raketinių artilerinių sistemų, haubicų. Tankų šiek tiek jie gavo, bet, aišku, reikėtų jų turėti pakankamai, taip pat kovos mašinų, bepiločių. Tai, ko jie prašo, tą turėtų ir gauti. Jie nepageidauja tokių daiktų, kurių nesugebės iki galo išnaudoti“, – įvardijo specialistas.