Statistika rodo, kad transporto sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Europos Sąjungoje pastaraisiais metais didėjo. Aviacijos ir aplinkosaugos specialistai tikina, kad nors oro transportas nėra taršiausia transporto priemonė, imamasi veiksmų, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo skaičius siektų 0. Statistika rodo, kad transporto sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Europos Sąjungoje pastaraisiais metais didėjo. Tuo metu kai kurie Lietuvos gyventojai, 17 proc., nurodo, kad tarp taršiausių veiklų yra aviacija bei oro transportas. Aviacijos ir aplinkosaugos specialistai tikina, kad nors oro transportas nėra taršiausia transporto priemonė, imamasi veiksmų, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo skaičius siektų 0.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Gintarė Herasimenkienė teigia, kad lėktuvai kaip taršiausia priemonė gali būti laikoma tik pagal anglies dvideginio išmetimo rodiklius, kitu atveju – pirmoji vieta atitenka kelių transportui.
„Tai yra švedų judėjimo ištransliuota žinutė, kad lėktuvai yra taršiausia priemonė. Ji tokia yra vertinant tik anglies dvideginio išmetimą. Mes kalbame apie anglies dvideginio, vienos iš taršą sukeliančių medžiagų išmetimus, kuris yra labai svarbus klimato kaitai. Kitas dalykas – vienas lėktuvas yra lyginamas su viena mašina ar vienu traukiniu. O jeigu žiūrėtumėme visus lėktuvus, mašinas, traukinius, tai taršiausias sektorius yra kelių transportas. Bet jeigu žiūrime konkrečiai vieną lėktuvą, tai jis išmeta labai daug to anglies dvideginio“, – aiškina G. Herasimenkienė.
Nepaisant to, kad net 17 proc. Lietuvos gyventojų oro transportą priskiria prie taršiausių priemonių, Lietuvos oro uostų aplinkosaugos projektų vadovė Kristina Greičiūtė tikina, kad lėktuvų taršumas siekia tik 2 proc. ir yra imamasi įvairiausių priemonių, kad procentinis skaičius siektų 0.
„Pasauliniu mastu aviacija atsakinga maždaug už 2 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Visas aviacijos sektorius siekia sumažinti tuos du procentus vos ne iki nulio. Tam imamasi įvairių proaktyvių veiksmų. Jeigu kalbėtume konkrečiai apie mūsų oro uostus, tai mes poveikį klimatui mažinti pradėjome 2015-ais metais. Tuo metu Vilniaus oro uostas prisijungė prie tarptautinės oro uostus jungiančios programos iniciatyvos. Jos idėja yra tokia, kad oro uostai pradeda skaičiuoti savo išmetimus, sekančiame žingsnyje pradeda daryti veiksmus, kad tie išmetimai būtų sumažinti, trečiame žingsnyje – įtraukia savo partnerius į šitą iniciatyvą. O ketvirtasis žingsnis, kai jau oro uostai yra susimažinę maksimaliai išmetimus, kuriuos gali kontroliuoti, ir likutį kompensuoja investicijomis į įvairius projektus.
Vilniaus oro uostas dabar jau beveik trečiame programos lygyje. Yra programos, kurios nuolat vyksta. Tai tokios kaip transporto atnaujinimo programa, įtraukiant įvairius mažiau taršius automobilius, hibridinius automobilius, planuojame ir elektrinių automobilių turėti. Taip pat didelę įtaką daro energijos taupymas ir efektyvus naudojimas. Viena iš tokių tikrai didelį poveikį turėjusių priemonių buvo apšvietimo sistemų keitimas į LED sistemas, tiek kilimo-tūpimo tako žiburių, tiek terminaluose. Palangos oro uosto kilimo-tūpimo takas buvo rekonstruotas praeitą vasarą. Vilniaus oro uosto beveik visas peronas buvo atnaujintas, įrengtos elektrifikuotos orlaivių stovėjimo aikštelės“, – pasakoja K. Greičiūtė.
Lietuvos oro uostų aplinkosaugos projektų vadovė džiaugiasi, kad išsikeltos ir naudojamos priemonės nuo 2019 metų oro taršą padėjo sumažinti 30 procentų.
„Gana sudėtingi tie skaičiavimai, kadangi oro uostas yra tokia infrastruktūra, kuri nuolat kinta. Mes esame priėmę sau tokį vertinimo metodą – mes vertiname, kiek CO2 dujų išmetama per keleivį. Tai iš tiesų pastarieji metai tokie sudėtingi vertinimo prasme, kadangi, kaip žinia, tų keleivių labai ženkliai sumažėjo. Tuo metu reikia išlaikyti oro uosto infrastruktūrą, kad ji būtų veikli ir atitiktų į visus standartus, reikalavimus. Dabar turime skaičiavimus, kad iš tiesų nuo 2015 metų, kai mes pradėjome matuoti Vilniuje, išmetamo CO2 kiekis iš tiesų sumažėjo. Nuo 2019 metų mes buvome išsikėlę tikslą sumažinti taršą 30 proc. per keleivį. Tai vertinant kompleksą visų tų priemonių, mes šito tikslo pasiekėme“, – sako K. Greičiūtė.
Aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis sako, kad norint sumažinti oro taršą reikia ne tik atsižvelgti į lėktuvų išmetamą CO2, tačiau ir naudojama kurą, oro uosto infrastruktūrą.
„Vienam skrydžiui gali būti sunaudojama kelios dešimtys tonų kuro. Tačiau jeigu mes išdaliname per kilometrus ir skrendančių keleivių skaičių, mes gauname labai gražius skaičius. Dažniausiai vienam keleiviui yra sudeginama apie vieną litrą kuro. Tai jokia antžeminė priemonė net arti nestovi to rodiklio. Tai atsispirdami nuo to, kad aviacija jau ir taip yra gana ekologiška transporto priemonė, galima kalbėti, kiek yra tos erdvės pagerinimui. Iš vienos pusės daug, bet iš kitos pusės – labai mažai, nes aviacija yra labai inertiška dėl skrydžio saugos aspektų. Kalbant apie priemones, pirmoje vietoje statyčiau ilgalaikį tikslą pereiti prie efektyvesnio kuro rūšių, efektyvesnių variklių.
Aviacijos industrija jau keletą dešimtmečių vystosi ta kryptimi, kada stengiamasi gaminti ne tik orlaivius, kurie skrenda ženkliai greičiau ar aukščiau, bet tobulėjimas vykdomas ekologijos srityje. Jeigu mes kalbame apie dešimtmetį, tai greičiausiai bus pereinama prie vandenilinio kuro. Jau dabar yra labai rimtai kalbama ir pirmieji bandymai atsiranda lėktuvų su elektriniais varikliais. Kalbant apie oro uosto infrastruktūrą, dideliame oro uoste per metus gali prasisukti kelios dešimtys milijonų keleivių ir kiekvienas keleivis palieka tam tikrą taršos pėdsaką. Todėl reikia optimizuoti keleivių srautus – kaip jie išvyksta, kaip atvyksta į oro uostą, kaip ten lėktuvų judėjimas ant žemės vyksta, kad būtų trumpesni atstumai ir mažesnis laikas praleidžiamas su įjungtu varikliu, kad būtų pasiekti apčiuopiami rezultatai“, – tikina V. Kaupelis.
Tačiau Aplinkosaugos koalicijos ekspertė tikina, kad oro uostai turi ribotas galimybes taršos mažinimui, kadangi jam nepriklauso lėktuvai.
„Oro uostai turi labai ribotas galimybes, nes jie gali valdyti tai, kas vyksta ant žemės. Oro uoste lėktuvai priklauso oro linijų bendrovėms. Oro uostas gali tik būti pasirengęs aptarnauti lėktuvus, kurie jau bus vėliau varomi tvaresniais degalais, ar turėti tvaresnių degalų, kad lėktuvai galėtų pasipildyti. Užsienyje jau yra tokių oro uostų, kurie iš tiesų pasiekė nulinį taršos lygį, kai oro uoste yra tik elektriniai automobiliai, naudojama saulės energija. Aš tai matau kaip labai gerą pavyzdį mums visiems, kad tai yra įmanoma. Nes kai mes kalbame apie žaliojo kurso tikslą – pasiekti kuo mažesnius anglies dvideginio išmetimus, – visuomenei gali atrodyti, kad mes kalbame apie kažką nerealaus, bet oro uostai kaip viena iš verslo sričių, reaguodama į visuomenės dėmesį, parodo mums pavyzdį, kad tai yra įmanoma. Būtų labai puiku, jeigu visuomenė spaustų taip pat pasielgti ir kitas verslo sritis“, – teigia G. Herasimenkienė.
Europos Sąjunga siekia iki 2030-ųjų sumažinti anglies dvideginio emisijas 55 proc. Paklausta, ar tokį rezultatą galima pasiekti, K. Greičiūtė sako, kad jau dabar oro uostai nesėdi sudėję rankų ir džiaugiasi pasiekę nulinių taršos rezultatų.
„Kalbant apie iškeltą tikslą – susimažinti išmetimus 55 proc. iki 2030 metų – reikia pastebėti, kad oro uostų bendruomenė yra išsikėlusi sau ambicingesnį tikslą. Europos oro uostus vienijanti organizacija inicijavo rezoliuciją, kurią pasirašė 235 oro uostai, įsipareigodami tapti klimatui neutraliais iki 2050 metų. Tačiau 91 oro uostas įsipareigojo tą tikslą pasiekti iki 2030 metų. Tai jie nesėdi rankų sudėję ir nelaukia, kol bus nuleisti tam tikri reikalavimai teisės aktų pavidalu ar kažkokie konkretūs įpareigojimai. Oro uostai jau seniai ruošėsi tiems pokyčiams suvokdami savo vaidmenį. Jau tikrai yra nemažai oro uostų, kurie yra pasiekę neutralumo lygį ir puikius rezultatus. Tą darome ir mes. Ruošiamės tobulinti antžeminį susisiekimą ir saulės energiją, ir dar visą eilę priemonių, ką daro Europos oro uostai. Mes stengiamės žengti koja kojon ir neatsilikti, siekti tų iškeltų tikslų ir būti pavyzdžiu“, – sako Lietuvos oro uostų aplinkosaugos projektų vadovė K. Greičiūtė.
Pokalbio klausykitės radijo įraše.
Parengė Miglė Valionytė
