„Renault“ prisilietimas prie „Lego“

Pasinaudodama patirtimi elektrinių transporto priemonių srityje, „Formulės 1“ patirtimi ir savo inžinerijos, plėtros bei valdymo komandų entuziazmu ir aistra, „Renault“ sukūrė naujovišką hibridinę „E-TECH“ pavarą. Mažai žinoma, kad ši pavara buvo išrasta ir sukurta neįprastu būdu. Viskas prasidėjo nuo „Lego“ modelio, į kurį kitaip pažvelgė „Renault“ hibridinės architektūros ekspertas Nicolas Fremau.

2010 m., „Renault“ pristačius elektrinę transporto priemonę, jau tada buvo siekiama sukurti hibridinę technologiją, kuri leistų daugeliui klientų sklandžiai pereiti prie visiškai elektrinių automobilių. Todėl inžinieriai ir ekspertai bendrovės vadovybei turėjo pasiūlyti idealų sprendimą, atitinkantį reikalaujamas specifikacijas: prieinamas, tinkamas įvairių gabaritų transporto priemonėms ir mažiausiai 50 km vien elektriniu režimu nuvažiuojamas atstumas. Kitaip tariant, reikėjo užtikrinti veiksmingą hibridizaciją visiems.

„Pasiūlyti hibridinį variklį „Mégane“ ir „Clio“ modeliams, kuris būtų prieinamas ir labai paprastas, buvo tikras iššūkis“,- sako Nicolas Fremau, „Renault“ hibridinės architektūros ekspertas.

Surinkti, gręžti, klijuoti

Svarbiausia buvo, kad elektrinis variklis būtų pagrindinis užvedant transporto priemonę. Bet kokia transmisija turėtų būti naudojama tarp jo ir vidaus degimo variklio? Nicolas Fremau įsivaizdavo radikalų sprendimą: apsieikime be sankabos ir net pavarų dėžės sinchronizatorių. Yra technologija, kuri leidžia tai padaryti – daugiarežimė pavarų dėžė (angl. dog clutch), naudojama automobilių sporte.

„Pamatęs kaip namuose sūnus žaidžia su „Lego Technic“ kaladėlėmis, pasakiau sau: „na, tai nėra taip toli nuo to, ką norėčiau daryti“. Taigi, nusipirkau, ko man reikia, kad turėčiau visus surenkamuosius elementus.“

Nicolas Fremau paaukojo savo Kalėdų atostogas, kad iš „Lego“ sukurtų naujovišką trijų greičių transmisijos modelį, kurį jis pirmiausia buvo perteikęs popieriuje. „Pirmiausia, man kilo idėja padaryti tai tam, kad suprasčiau, ką reikia daryti. Po maždaug dvidešimties valandų „darbo“, stebint šiek tiek nustebusiam mano sūnui, modelis gimė“, – aiškina jis.

Norint tai įgyvendinti, nepakako tik sujungti kaladėles. Teko surinkti skirtingas ašis ir transmisijos žiedus, klijuoti ir gręžti, kad tilptų korpuse, kad viskas suktųsi ir pan. Tikras inžinerijos darbas, leidęs Nicolas Fremau „gyvai“ išbandyti įvairius galimus variklių darbo režimus. Be to, atrado ir naujų, apie kuriuos nebuvo šovę į galvą atliekant ankstesnę teorinę analizę. Tai sustiprino jo įsitikinimą, kad pasirinkdamas šį prototipą, neabejotinai pigiausią per visą „Renault“ istoriją, jis eina teisingu keliu. Netikėtas, bet naujoviškas techninis sprendimas.

Jeigu galima tai padaryti iš „Lego“...

Ką apie tai pasakytų vadybininkai, Rémi Bastien ir Gérard Detourbet (miręs 2019 m., pirmosios „Dacia“ serijos „tėvas“, išmanęs viską apie paprastus, nebrangius sprendimus) kuriems ir buvo pristatytas šis modelis?

„Renault“ visada buvo labai atvira įmonė, ypač kalbant apie tyrimus ir eksperimentus. Tačiau tą dieną, kai atnešiau modelį projekto vadovui Gérard Detourbet ir tyrimų direktoriui Rémi Bastien, nežinojau, kaip jie reaguos. Jie vaikščiojo aplink modelį, lietė jį ir suprato, kad turime realų daiktą. Visada prisiminsiu Gérard Detourbet pastabą: „Jeigu galime tai padaryti iš „Lego“, tai veiks!“

Tačiau ši žalia šviesa anaiptol nebuvo dovana. Nicolas ir jo kolegos privalėjo įsipareigoti įgyvendinti šią koncepciją automobilyje, kuris turėtų važiuoti vos per 18 mėnesių! „Tai buvo tikras iššūkis visam tyrimų inžinerijos skyriui, mobilizuojant žmonių įgūdžius valdymo, mechaninio projektavimo srityse ir pan.“, – prisimena Nicolas Fremau.

Nedidelei entuziastų komandai, pasiryžusiai kurti hibridinį kelią „Renault“ inžinerijos srityje, sunkiausia jo dalis buvo dar tik prasidėjusi.