Vis dažniau prie interneto jungiami ne tik kompiuteriai, bet ir įvairūs buitiniai prietaisai, kaip šaldytuvai ar šviestuvai, gamyklose naudojami prie interneto prijungiami jutikliai, atsiranda vadinamieji išmanūs asistentai. Skaičiuojama, kad šiuo metu prie interneto prijungta nuo keliolikos iki 30 mlrd. daiktų, neįskaitant kompiuterių.Vis dažniau prie interneto jungiami ne tik kompiuteriai, bet ir įvairūs buitiniai prietaisai, kaip šaldytuvai ar šviestuvai, gamyklose naudojami prie interneto prijungiami jutikliai, atsiranda vadinamieji išmanūs asistentai. Skaičiuojama, kad šiuo metu prie interneto prijungta nuo keliolikos iki 30 mlrd. daiktų, neįskaitant kompiuterių.
„Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis / LRT stopkadras
1981 m. JAV Carnegie Mellon universiteto inžinieriai sukūrė sistemą, leidžiančią nuotoliniu būdu stebėti, ar aukštu žemiau esantis gėrimų aparatas turi skardinių ir ar šie gėrimai šalti. Tuo metu prie „Arpanet“ tinklo, šiuolaikinio interneto pradininko, buvo prijungti tik keli šimtai kompiuterių, o pastarasis gėrimų aparatas laikomas pirmuoju prie tinklo prijungtu daiktu.
Tačiau ne paskutiniu. Kalbama, jog netolimoje ateityje bemaž visi namuose esantys prietaisai taps daiktų interneto dalimi ir galės būti valdomi per atstumą, o dalį funkcijų atliks automatizuotai, be atskiro jų savininko nurodymo. Kaip netrukus gali atrodyti vis daugiau būstų ir įmonių, geriau galima įsivaizduoti apsilankius „Jung Vilnius“ biure.
Kaip įprasta įmonėse, pašaliečiams kai kurios durys čia uždaros, tačiau kitaip negu daugumoje, įeiti pro jas leidžia ne raktas, o piršto antspaudas. Arba į ranką implantuotas mikrolustas, kokį turi „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.
„Kadangi patirties Lietuvoje nelabai kas turi, aš ėjau pas daktarą. Man įdėjo medicinos darbuotojas, bet šiaip Europoje tą daro tiesiog auskarų verėjai“, – demonstruodamas beveik nepastebimą iškilimą plaštakos išorinėje pusėje aiškino R. Skurdenis. Šis iškilimas ir yra nesudėtingos procedūros metu po oda implantuota mikroschema.
„Pagrindinė jo funkcija yra identifikuoti žmogų, o toliau jau ką interpretuos ta aparatūra, kuri nuskaito – realiai galima perduoti informaciją, atrakinti spynas, kompiuterį, galima perduoti vizitines korteles, pavyzdžiui, pridėjus telefoną“, – galimybes aiškino R. Skurdenis.
Išmanių namų kūrėjai konkuruoja, stengdamiesi pasiūlyti kuo įvairesnių išmaniųjų įrenginių. Pašnekovas aprodo, kaip veikia kai kurios gudrybės – pavyzdžiui, balsu valdoma konferencijų salės aplinka, savaime nesanti didele naujove, tačiau lietuvių kalbą atpažįstantys davikliai dar nėra įprasta. Kitame kabinete R. Skudenis demonstruoja, kaip telefonu galima atverti žaliuzes, įjungti apšvietimą, atidaryti garažo duris ar aktyvuoti signalizaciją.
Išmanūs daiktai pritaikomi ne tik darbovietėse, tačiau ir namuose, pasakoja R. Skurdenis, pavyzdžiui, tokia gali būti ir lova.
„Ji gali išsilankstyti pagal tą formą, kurios reikia – skaitymui ar kitai veiklai. Tuo pačiu ji gali veikti kaip žadintuvas ryte, pradėti daryti masažą tam tikru laiku. Bus išmanus židinys, kuris įsijungs pagal tam tikras komandas, žvakės irgi atitinkamai“, – apie pristatyti netrukus planuojamus įrenginius pasakojo pašnekovas.
„Nebūtinai taip viskas atrodys, nebūtinai tokios sistemos, bet kad daiktai bus apjungiami į bendrą tinklą, daiktų internetą, tai yra faktas ir neišvengiamas dalykas ateityje“, – sakė R. Skurdenis.
Rinkoje atsiranda įvairiausių daiktų, ir ne tik technikos įrenginių, kurie esą turėtų palengvinti kasdienybę. Išmanios sauskelnės, kurios signalu informuoja, kai ateina laikas jas keisti, vandens buteliukas, įkyriai telefone primenantis, kad laikas atsigerti, prie telefono „Bluetooth“ ryšiu prijungti šakutė ir peilis, vibruojantys, kuomet jais besidarbuojantis rizikuoja persivalgymu, šepetys plaukams, kuriame įmontuotas mikrofonas, pagal plaukų šukavimo garsą nustatantis jų būklę ir galintis rekomenduoti įvairius priežiūros produktus. Ar viso to tikrai reikia?
Saugumo specialistai perspėja, kad kuo daugiau prie interneto prijungtų daiktų, tuo daugiau būdų pasinaudoti saugumo spraga ir nutekinti asmeninę informaciją. Precedentų, kuomet per kalbantį ir garsą įrašantį pliušinį žaislą buvo nutekinti balsai ir naudotojų elektroninio pašto adresai, arba į kazino IT sistemą hakeriams įsilaužti pavyko per akvariumo termometrą, prijungtą prie interneto.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Lukas ir Ludis“ įraše.
