Pažangi vaizdinimo technologija visame Baltijos šalių regione yra naujovė, o toks mikroskopas – vienintelis. Moksliniai tyrimai, kurie bus atliekami naudojant pažangią laboratorinę įrangą, prisidės prie naujų mokslo atradimų, padėsiančių pagerinti biomedicinos mokslų lygį Lietuvoje ir priartinti jį prie Europinių standartų.Pažangi vaizdinimo technologija visame Baltijos šalių regione yra naujovė, o toks mikroskopas – vienintelis. Moksliniai tyrimai, kurie bus atliekami naudojant pažangią laboratorinę įrangą, prisidės prie naujų mokslo atradimų, padėsiančių pagerinti biomedicinos mokslų lygį Lietuvoje ir priartinti jį prie Europinių standartų, rašoma pranešime.
„Lietuva biomolekulinių mokslų srityje imasi lyderystės, o Kaune esanti technologinė įranga, tikimasi, taps ne tik tyrimų, bet ir tolesnės technologinės plėtros centru“, – teigia LSMU Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Vilmantė Borutaitė.
Revoliucinis greitis ir detalumas
Tarptautiniu mastu pripažįstamo vokiečių gamintojo „Carl Zeiss Microscopy“ šviesos pluošto fluorescencinis mikroskopas leidžia gyvybės mokslo ir biomedicinos specialistams tyrinėti gyvus mėginius.
„Šio mikroskopo privalumas yra tai, kad jis vienu metu suderina ir greitį, ir aukštą skyrą, dėl to jis sėkmingai naudojamas ir ateityje tikrai bus plačiai pritaikomas vertinant, stebint greitus procesus, kuriems kitų mikroskopavimo technikų greitis buvo nepakankamas. Kita vertus, jis suteikia galimybę labai greitai nuskenuoti didelį tūrį, dėl to mes galime analizuoti viso audinio struktūrą“, – pasakoja VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė Urtė Neniškytė.
Mėginio ruožas yra užfiksuojamas aukštos spartos skaitmeninės vaizdo kameros per kelias milisekundes ir talpina milijonus pikselių, o tokių ruožų rinkinys įrašomas per kelias sekundes. „Jeigu naudodami įprastą konfokalinę mikroskopiją galėtume nufotografuoti tik vieną ląstelę, čia mes galime vos per kelias sekundes nufotografuoti visas ląsteles tame audinio bandinyje ir tokiu būdu surinkti žymiai daugiau informacijos“, – tęsia neuromokslininkė.
Pasak Urtės Neniškytės, labai svarbu, kad greitesnis vaizdinimas suteikia galimybę išvengti fototoksiškumo. Dėl greitesnio vaizdinimo bandinys yra trumpiau apšviečiamas lazerio šviesa, kuri yra intensyvi ir gyviems audiniams yra toksiška.
Padės ieškoti efektyvesnių gydymo metodų nuo vėžio
V. Borutaitės teigimu, planuojama, kad nauja įranga bus naudojama tiriant erdvinius nervų sistemos ląstelių pokyčius neurodegeneracinių ligų modeliuose. Bus ieškoma naujų vaistų ir kuriami diagnostikos bei gydymo metodai, remiantis žiniomis, gautomis iš smegenų ląstelių trimačių modelinių sistemų. „Dar viena tyrimų sritis – neuroonkologija, kur, pritaikius naująją tyrimų metodiką, bus galima geriau suprasti piktybinių navikų vystymosi dėsningumus, o, juos supratus, ieškoti efektyvesnių gydymo metodų“, – pasakoja profesorė.
Naujasis mikroskopas padės ir regeneracinės medicinos srityje dirbantiems LSMU bei kitų institucijų tyrėjams, kuriantiems odos, sąnarių, kitų organų bei audinių biologinio atstatymo metodikas, panaudojant suaugusio žmogaus audinių kamienines ląsteles ir kitas metodikas. Pažangi technologija leis plačiau taikyti erdvinių ląstelinių sistemų vaizdinimo ir tyrimo metodikas, pritaikyti jas įvairių ligų patogenezės tyrimams. Tai reiškia, kad atveriamos naujos ir unikalios pritaikymo galimybės biomedicininių tyrimų pažangai.
„Būtent inovacijų diegimas biomedicinos srityje Lietuvai atveria naujas galimybes ir kuria pridėtinę vertę visai biomedicinos tyrimų sistemai. Džiaugiamės, kad galėjome pasiūlyti novatorišką sprendimą Lietuvos mokslininkams, atitinkantį pasaulinio lygio standartus“, – teigia laboratorinės ir analitinės įrangos sprendimus tiekiančios „Inospectra“ įmonės direktorius Dainius Vasiliauskas.
