5 technologijos, pakilusios iš pelenų: nuo telefonų iki elektrinių automobilių

Inovatyvios technologijos neretai vartotojų būna sunkiai priimamos. Dažnai taip nutinka todėl, kad kartu su nauju išradimu nesukuriamos tinkamos infrastruktūros patogiam technologijos naudojimui. Tokiu atveju net ir pačios geriausios inovacijos gali nugrimzti užmarštin. Kita vertus, užmirštos technologijos gali būti tobulinamos ir taip atgimti naujam gyvenimui bei vėl užkariauti vartotojų širdis. Štai penkios inovacijos, kurios po ilgos tylos atsinaujino ir vėl grįžta į inovacijų rinkos viršūnes.

1. „Microsoft“ telefonai: nesėkmės neatbaidė

Prasidėjus išmaniųjų telefonų bumui, rinkai savąjį pristatė ir kompanija „Microsoft“. Tai buvo visiems puikiai pažįstamas, tačiau rinkoje taip ir neįsitvirtinęs „Windows Phone“. Mažėjant šio įrenginio pardavimams, kompanija jėgas sujungė su „Nokia“ – rinkai pristatyti „Nokia Lumia“ telefonai turėjo „Windows“ operacinę sistemą ir buvo laikomi rimtais konkurentais „Android“ ir „iOS“ telefonams. Vis tik ir šie prietaisai nesusilaukė didžiulio susidomėjimo. Paskutiniai „Microsoft“ išleisti telefonai buvo „Lumia 950“ ir „950 XL“ – atrodė, kad „Microsoft“ istorija telefonų rinkoje baigėsi.

Nepaisant nesėkmių, šiemet, po ilgos tylos, bendrovė nustebino pasaulį, pristatydama naują savo telefoną „Microsoft Surface Duo“. Savo išvaizda įrenginys primena mažesnę kompiuterio „Surface Neo“ versiją. Telefonas neturi rinkoje jau matyto sulankstomo ekrano, tačiau iš pirmo žvilgsnio primena tokį ekraną turinčius. Įrenginyje yra 360 laipsnių vyris, leidžiantis naudoti abu telefono ekranus atskirai. Kai telefono nenaudosite, jį galėsite sulenkti kaip nešiojamą kompiuterį, kad abu ekranai liktų viduje ir būtų apsaugoti nuo išorinių pažeidimų. Ekranai pagaminti iš stiklo, todėl jis turėtų būti ir patogesnis, ir tvirtesnis už rinkoje esančius lankstomus telefonus.

Dar įdomiau – telefonas turi vieno pagrindinių kompanijos konkurentų – „Google“ – sukurtą operacinę sistemą „Android“. Toks sprendimas ypač keistas, žinant, jog „Microsoft“, pirmiausia, yra programinės įrangos kūrėjas ir savo kelią telefonų rinkoje pradėjo kaip atsvara „Android“ telefonams.

Vartotojams kyla įvairių klausimų, bet vieną žinome tikrai – stebime netikėtą ir kiek keistą istorinės technologijos sugrįžimą.

2. 3D technologija: pažįstama tiek, kad net neįdomi

3D yra vaizdo forma, veikianti iliuzijos principu – ekrane sukuriamas gelmės efektas, todėl atrodo, kad ekrane rodoma medžiaga įgauna trečią dimensiją. Dėl šios priežasties žiūrovas jaučiasi tarsi į vaizdą žiūrėtų ne iš šono, bet pats dalyvautų įvykių sūkuryje.

Ši technologija dabar visiems puikiai pažįstama, tačiau yra patyrusi ne vieną nuopuolį ir sugrįžimą. 3D ištakos slypi dar XX a. pradžioje. Vėliau, po kelių populiarumo tarpsnių 6-ajame ir 9-ajme dešimtmetyje, ji atėjo ir iki mūsų laikų bei populiarėjant 3D filmams įsitvirtino vartotojų sąmonėje.

Įdomu tai, kad technologija tapo tiek įprasta ir lengvai prieinama, kad vartotojams nebekėlė ypatingo žavesio. Dėl šios priežasties tam tikra prasme dabar galime matyti dar vieną 3D vaizdo populiarumo nuopuolį ar bent jau stagnaciją – tokios formos vaizdu jau nieko nebenustebinsime. Viena tokios situacijos priežasčių – vaizdo gelmės epizodiškumas ir netikrumas. Žiūrint 3D filmus tik kai kurios vaizdo detalės atrodo lyg tikros, kai kurių mūsų akys net nepastebi, nes į ekraną pro akinius žiūrime ne tuo kampu – visa tai neleidžia iki galo įsilieti į ekrane rodomas patirtis. O būtent toks ir buvo šios technologijos kūrimo tikslas.

Kita vertus, dabar galime mėgautis dar naujesne vaizdo pateikimo forma – virtualia realybe. VR akinių pagalba galime ne tik epizodiškai patirti vaizdo gelmę, bet visiškai pasinerti į kompiuterių sukurtą aplinką. Šią technologiją galima vertinti kaip atskirą inovaciją arba kaip 3D technologijos tąsą. Antruoju atveju galima teigti, kad matome dar vieną 3D atgimimą – virtuali realybė ypač išpopuliarėjo pastaraisiais metais, nes tapo lengvai prieinama vartotojams, atsirado daugiau šiai technologijai pritaikyto kokybiško turinio.

3. Rašaliniai spausdintuvai: sėkmingas sugrįžimas į rinką

Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Gary Starkweatheris, dirbęs vienoje spausdintuvų gamykloje, sugalvojo spausdinimui naudoti ne rašalines, bet lazerines galvas. Ši technologija įsitvirtino rinkoje ir į paraštes kuriam laikui nustūmė iki tol itin populiariais laikytus rašalinius spausdintuvus.

Laikui bėgant, rašalinio spausdinimo technologija buvo tobulinama, sprendžiant vartotojams iki tol į akis labiausiai kritusias problemas – džiūvantį rašalą, spausdinimo brangumą, lėtumą. Visi šie trūkumai buvo pašalinti ir dabar rinkai pristatyti naujosios technologijos rašaliniai spausdintuvai.

Spausdintuvų gamintojas „Epson“ sukūrė „Micro Piezo“ technologiją – čia spausdinimo galvutės mechaniniu slėgiu išstumia rašalo lašelius, kai pjezoelektriniai elementai spausdinimo galvutėse susitraukia reaguodami į veikiančią įtampą. Tai prietaisams leidžia veikti efektyviai, todėl šie išmeta mažiau CO₂ ir sunaudoja mažesnį kiekį elektros energijos. O tai ženkliai prisideda ir prie šios technologijos tvarumo, kuris šiemet tapo ypatingai svarbia tema. Be to, šiandien plinta ir rašalinių spausdintuvų „inkjet“ technologija – jos dėka rašaliniai spausdintuvai net iki 3,5 karto greitesni ir reikalauja iki 98 proc. mažiau vartotojo įsitraukimo nei lazeriniai spausdintuvai. Taip pat tokie rašaliniai spausdintuvai sunaudoja ir iki 96 proc. mažiau energijos už analogiškus lazerinius spausdintuvus ar kopijavimo aparatus.

Visa tai reiškia, kad kokybiškai spausdinę, tačiau nedidelių trūkumų turėję rašaliniai spausdintuvai dabar gerokai modernesni ir tobulesni, todėl ir pranašesni už savo konkurentus – lazerinius spausdintuvus. Dėl šios technologijos našumo, kokybės ir pigumo verslui nebelieka nieko kito, kaip tik imti ir naudoti rašalinius spausdintuvus ir prisidėti prie jų atgimimo naujai populiarumo erai.

4. Išmanieji rašikliai: iki šiol nepastebimai egzistavo visada

Išmanieji rašikliai naudojami nuo tada, kai atsirado interaktyvūs, lietimui jautrūs ekranai. Juose mygtukus spausti ir funkcijas aktyvuoti buvo galima ne tik įrenginio mygtukais ar pirštais, bet ir išmaniuoju rašikliu. Smailus ir smulkus rašiklio galas leisdavo tiksliau valdyti ekraną, jame ranka piešti objektus ar ranka rašyti žodžius.

Technologija ramiai gyvavo, bet niekaip neišpopuliarėjo net po revoliucionieriaus Steve‘o Jobso pristatyto „Apple Pencil“. Tokios situacijos priežastys slypi rašiklių funkcionalume. Tobulėjant technologijoms, vartotojas turėjo vis daugiau galimybių skirtingais būdais valdyti įvairiausias įrenginių funkcijas, tačiau rašiklių funkcionalumas nekito. Kaip ir anksčiau, jie buvo skirti tik tam, kad ekraną būtų galima valdyti ne pirštu.

Šiemet situacija pasikeitė. Po įvairių bandymų tobulinti technologiją naujus rinkos standartus nustatė telefonas „Samsung Galaxy Note 10“. Visi „Note“ serijos telefonai turėjo išmanųjį rašiklį, tačiau šio modelio rašiklis savyje derina savo pirmtakų gerąsias savybes ir gerokai išplėstą funkcionalumą. „S Pen“ atpažįsta iki 4096 skirtingų spaudimo stiprumo lygių, leidžia piešiniais papildyti filmuojamą vaizdą, telefoną valdyti nuotoliniu būdu, net 40 metrų atstumu nuo įrenginio.

Su tokiomis savybės ši įrenginys tapo gerokai patrauklesnis vartotojams, todėl gali būti naudojamas dažniau. Taip ilgus metus gyvavęs blankus išradimas atgijo naujam gyvenimui.

5. Elektromobiliai: inovacijų rinkos veteranai

Atrodo, kad tai pastarųjų kelių metų projektas, tvarumo kontekste susilaukęs neįtikėtinos sėkmės. Dabar elektromobiliai mūsų akyse yra ne prabangūs išradimai iš ateities, bet kasdien plačiai naudojamos ir visiems prieinamos transporto priemonės. Iš tikrųjų, bandymų sukurti elektra varomus automobilius buvo ir anksčiau. Pirmosios tokio tipo transporto priemonės gatvėse riedėjo jau XIX amžiuje, todėl iki mūsų dienų ši technologija spėjo ir sužibėti, ir tapti užmiršta, ir vėl prisikelti.

Pirmuoju komerciškai sėkmingu moderniosios eros automobiliu laikomas 1996 m. kompanijos „General Motors“ pristatytas „EV1“. Jis buvo skirtas tik kai kurių Amerikos valstijų rinkoms, o įsigyti jį buvo galima tik tam tikromis lizingo sąlygomis. Antraip, „General Motors“ automobilį laikė kompanijai nuostolinga preke. Nepaisant bendrovės bandymų kurti kainodaros schemas ir vartotojų prašymų, „EV1“ pripažintas nepelningu ir 2002 m. jo gamyba buvo sustabdyta.

Per beveik du dešimtmečius technologija įvairių automobilių gamintojų buvo atidžiai tobulinama. Dėl vis augančio dėmesio tvaraus vartojimo didinimui tai tapo prioritetine kompanijų veiklos sritimi. Būtent todėl šiandien galime džiaugtis elektrinių automobilių atgimimu. Žinomiausi prekės ženklai leidžia ir elektrinius mašinų modelius, kai kurie gamintojai planuoja nustoti gaminti kuru varomus automobilius, o „Teslos“ elektromobiliai laikomi prabangos ženklu. Dar daugiau, elektromobiliai nebėra tik žaislas išrinktiesiems, jie plačiai naudojami visuomenėje. Tai rodo, kad technologija pakilo iš pelenų, įsitvirtino rinkoje ir vienareikšmiškai pasiekė savo „aukso amžių“.