Europos kosmoso agentūra paskelbė apie pirmąją kosmoso šiukšlių surinkimo misiją – į orbitą bus siunčiamas savaime susinaikinti galintis robotas, kuris padės spręsti kosminių šiukšlių problemą.Europos kosmoso agentūra paskelbė apie pirmąją kosmoso šiukšlių surinkimo misiją – į orbitą bus siunčiamas savaime susinaikinti galintis robotas, kuris padės spręsti kosminių šiukšlių problemą, praneša BBC.
Mūsų orbitoje yra daugybė šiukšlių: sudužusių palydovų detalės, kosmose palikto nenaudojamos raketos ir net nuo įvairių žmogaus kūrinių nusilupę dažų gabaliukai. Europos kosmoso agentūros duomenimis, misija „ClearSpace-1“ padės žengti pirmąjį žingsnį sutvarkant šį nežemišką sąvartyną.
Šiukšlių rinkimas kosmose / Europos kosmoso agentūros nuotr.
Robotą su keturiomis rankomis sukūrė Šveicarijos startuolis „ClearSpace“. Robotas rinks kosmoso šiukšles, o vėliau kartu su jomis bus nukreiptas į atmosferą, kur sudegs.
Pirmoji šiukšlė, kurią robotas turi paimti, yra Europos kosmoso agentūros raketos dalis, kuri kosmose palikta nuo 2013 metų. Jei misija bus sėkminga, vėliau tokie robotai bandys surinkti didesnes šiukšles.
„Tokioms misijoms atėjo laikas. Šiuo metu orbitoje yra beveik 2 tūkst. veikiančių palydovų ir daugiau kaip 3 tūkst. neveikiančių, paliktų likimo valiai“, – pranešime cituojamas startuolio įkūrėjas Luc Piguet.
Planuojama, kad po daugybės bandymų misija turėtų prasidėti 2025 metais.
Skrieja greičiau už kulkas
Žemės orbita yra tarsi didelis nenaudojamos įrangos ir jos nuolaužų kapinynas. Jau daugybę metų nenaudojamų palydovų yra daugiau nei naudojamų. Agentūros skaičiavimais, aplink Žemę skrieja daugiau kaip 170 milijonų kosminių šiukšlių.
Šiukšlių rinkimas kosmose / Europos kosmoso agentūros nuotr.
Kai kurios iš jų skrieja greičiau nei kulkos, todėl net ir itin mažos dalelės gali sunakinti veikiančius palydovus ar erdvėlaivius.
„Įsivaizduokite, koks pavojingas būtų buriavimas atviroje jūroje, jei visi dingę laivai vis dar dreifuotų ant vandens“, – teigė Europos kosmoso agentūros generalinis direktorius Janas Woerneris.
Susidūrimai su kosmoso šiukšlėmis kelia pavojų būsimiems kosmoso keliautojams, tačiau taip pat gali turėti įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui. Pavyzdžiui, gali sutrikdyti orų prognozes, ryšio technologijas ir GPS.
Niekieno šiukšlės
Metų metus NASA, Europos kosmoso agentūra ir kitos organizacijos tyrinėjo šiukšlių šalinimo galimybes. Buvo pasiūlyta šiukšles rinkti specialiais tinklais, naudoti harpūnus ir robotus su ginklais.
Kosmoso šiukšles galėtų rinkti specialus tinklas / Europos kosmoso agentūros nuotr.
Pavyzdžiui, Japonijos mokslininkai dabar kuria palydovo tipą, kuris naudoja magnetus šiukšlėms sugauti ir sunaikinti. Praėjusiais metais JK suprojektuotas eksperimentinis įrenginys sėkmingai išmetė tinklą ant manekeno palydovo. Technologijos nuolatos tobulinamos.
Kita kliūtis – tokių idėjų finansavimas. JK suprojektuotas prietaisas kainavo 15 milijonų eurų, „ClearSpace“ misijos biudžetas yra apie 100 milijonų eurų.
Visgi šiukšlių rinkimas yra tik esamos problemos sprendimas, kaip toliau nešiukšlinti kosmose – dar vienas iššūkis. „SpaceX“ pradeda kurti savo palydovus, kurie, pasibaigus tarnavimo laikui, automatiškai grįžtų atgal į Žemę.
Dar daugiau, nėra galiojančių oficialių tarptautinių taisyklių, pagal kurias palydovų operatoriai būtų atsakingi už šiukšlių tvarkymą kosmose.
