Žodis „išmanusis“ greičiausiai įkyrėjo ne vienam. Išmanusis laikrodis ant rankos, išmanusis telefonas kišenėje, išmanusis siurblys ir televizorius namie – šie daiktai jau tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Tačiau kaip kuriamas išmanusis naikintuvas?Žodis „išmanusis“ greičiausiai įkyrėjo ne vienam. Išmanusis laikrodis ant rankos, išmanusis telefonas kišenėje, išmanusis siurblys ir televizorius namie – šie daiktai jau tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Tačiau kaip kuriamas išmanusis naikintuvas?
Asociacija „Lyderė“ į Lietuvą pakvietė švedų kompanijos „Saab Aeronautics“ technologijų vadovę ir viceprezidentę Lisa Abom, kuri papasakojo apie už garsą greičiau skraidančias kovos mašinas, darbą karinėje pramonėje ir tai, kodėl nė viena mokinė neturėtų bijoti tiksliųjų mokslų.
Asociatyvi nuotr.
Su Lisa susitikome „Telia“ kompanijos vadovo kabinete. Kol charizma ir technologinėmis įžvalgomis garsėjanti vadovė atliko sunkiausią darbą (šypsojosi fotoaparato objektyvui), aš ieškojau informacijos internete, kiek kainuoja švedų kompanijos kuriami „Gripen“ naikintuvai. Dešimtys ar net šimtai milijonų eurų – tiek gali tekti sumokėti už modernia ginkluote aprūpintą skraidantį „švedą“. Susitinku ne su drakonų, o naikintuvų motina – į galvą šovė keistoka mintis, kurią greitai pamiršti privertė aviacijos technologijų ekspertės atsakymai.
– Jūsų bendrovės kuriami naikintuvai turės skraidyti 40 ar 50 metų. Kaip jums pavyksta nuspėti ateitį, kokias inovacijas diegiate dabar, kad lėktuvai greit nepasentų, juos pagaminus, jie nebūtų atgyvenos?
– Taip. Lektuvai, kuriuos mes dabar projektuojame ir gaminame, bus naudojami vidutiniškai 40 metų. Taip jau susiklostė, kad įprastai karinių technologijų inovacijos gimsta karinių organizacijų viduje. Tačiau šiuo metu tai šiek tiek keičiasi. Mes stengiamės išnaudoti ir komercines inovacijas, kurias siūlo civiliai.
Mums svarbiausia atskirti, kokia inovacija mums yra reikalinga ir svarbi, ją pritaikyti karinėje pramonėje. Aš esu atsakinga ne tik už mūsų kompanijos inovacijas, bet ir privalau sekti, kas dedasi kitur, stebėti visą inovacijų ekosistemą pasaulyje. Turiu išrinkti, kokios technologijos mums yra svarbios ir gali patobulinti mūsų lėktuvus. Įvairiems mokslo parkams, startuolių akceleratoriams skiriame labai daug dėmesio.
– Jei kalbėtume konkrečiau, kokios inovacijos jums svarbiausios?
– Manau, kad pati svarbiausia sritis yra komunikacija. Turime nuolatos didinti perduodamos informacijos saugumą, nes tie, kurių komunikacijos sistemos šiuo metu yra geriausios, susikuria didelį konkurencinį pranašumą. „Gripen“ naikintuvų atveju jie dažniausiai skrenda po 4, renka skirtingą informaciją, ja dalijasi, gali veikti kaip vienas taktinis vienetas. Turime užtikrinti ryšio saugumą, kad niekas nesiklausytų, negalėtų perimti duomenų.
– Kalbate apie ryšio technologijų svarbą. Kaip karinė pramonė vertina „Huawei“ įrangą?
– Manau, kad „Huawei“ yra nuostabi technologijų kompanija, kurioje dirba labai daug itin talentingų inžinierių. Visgi kiekviena detalė mūsų kuriamuose naikintuvuose turi būti patikrinta ir patikima. Įdiegus kažkokią įrangą, kitos šalys neturi galėti daryti įtakos, įsilaužti per programinę įrangą.
– Kaip jaučiatės dirbdama kompanijoje, kuri gamina ir parduoda naikintuvus? Susimąstote, kokia karinės pramonės, ginklų paskirtis?
– Mūsų vizija – kiekvienas žmogus turi teisę jaustis saugiai. Manau, kad mūsų naikintuvai gali didinti ir garantuoti žmonių saugumą, apsaugoti valstybių sienas ir piliečius. Man svarbiausia, kad mes didiname tą saugumą. Taip aš matau šią situaciją.
– Taigi jūs pritariate, kad valstybės turėtų didinti gynybos išlaidas?
Tai politikų sprendimai. Yra daugybė sričių, kur reikia didinti finansavimą. Aišku tai, kad Europoje gynybos, krašto apsaugos išlaidos gana ilgą laiką nedidėjo, netgi buvo mažinamos. Manau, kad dabar tai keičiasi. Daug kam tai tampa prioritetu.
– Kokią matote oro transporto ateitį? Skraidysime elektriniais taksi? Mėgausimės viršgarsiniais komerciniais skrydžiais?
– Jei kalbame apie elektrinius skraidančius taksi, pasaulyje yra daugiau kaip 200 startuolių, bandančių tokias transporto priemones ir paslaugas pasiūlyti rinkai. Jie bando sukurti vertikalaus pakilimo ir nusileidimo transporto priemones. Manau, kad daugelis tokių startuolių žlugs, bet vienas kitas tikrai atras vietą po saule.
Apskritai apie aviacijos elektrifikaciją kalbėčiau labai atsargiai. Turime daugybę problemų su baterijomis, jose neužtenka energijos tankio. Reikės sunkių baterijų, todėl tokiais orlaiviais kol kas galėtų skristi labai mažai žmonių. Visgi elektrifikacijos sprendimų tikrai bus. Pavyzdžiui, keleivius iki orlaivių tikrai galėtų vežioti elektrinis transportas.
Be to, tikiu ir hibridinių orlaivių idėja, kai komerciniai lėktuvai skrydžio metu naudos įvairų kurą. Taip pat turėtume pradėti naudoti daug daugiau biokuro. „Boeing“, „Airbus“ jau daug investuoja ieškodami „elektrinių“ ir hibridinių sprendimų. Elektrinių naikintuvų kol kas tikėtis nereikia, bet tobulesnės baterijos tikrai praverstų palaikant įvairias kovinių lėktuvų sistemas.
Manau, kad visada bus žmonių, kuriuos žavės viršgarsinio skrydžio idėja. Jie tam negailės pinigų. Visgi tvarumo, ekologiškumo idėjos visuomenėje, mano nuomone, jau yra per stiprios, kad tokie skrydžiai virstų kasdienybe. Technologijų prasme tokie skrydžiai įmanomi ir tai smagi idėja, bet nemanau, kad toks išteklių panaudojimas yra protingas ir turi žavėti visuomenę.
– Kokie pagrindiniai jūsų kompanijos iššūkiai?
– Technologijos tobulinamos sunkiai suvokiamu greičiu. Anksčiau viskas vyko daug lėčiau. Dabar kartais nėra laiko galvoti, o klaidos kaina yra labai didelė. Turime spėti kartu su technologiniu progresu.
Skaičiau straipsnį, kuriame buvo analizuojamos didžiausios pasaulio kompanijos. Pasirodo, anksčiau jos vidutiniškai gyvuodavo apie 60 metų, o dabar tas laikas sutrumpėjo iki 20 metų. Vadinasi, daugybė kompanijų žlunga, nes nesugeba prisitaikyti prie technologinių pokyčių.
Tačiau negalima per daug skubėti. Yra tam tikrų vietų, kur turime būti atsargūs, atlikti daug bandymų ir tik tada priimti sprendimus. Pavyzdžiui, skrydžių saugumas. Ši sritis yra labai konservatyvi, pokyčiai čia padaromi per gana ilgą laiką.
Tiesa, kitose srityse turime būti greitesni, lankstesni. Jei kalbame apie lėktuvo aerodinamines savybes, konstrukcijos pokyčius, stengiamės neskubėti, tačiau programinė įranga lėktuvuose nuolatos turi būti atnaujinama be delsimo.
Manau, kad tvarumo siekis, atsakingas požiūris į aplinką daro kompaniją modernią. Tik moderni kompanija gali būti patraukliu darbdaviu geriausiems savo sričių specialistams.
Kaip kompanijai, mums nereikia įrodinėti, kad mums svarbus tvarumas, jog galėtume parduoti daugiau prekių. Bet įvairiomis biokuru varomų naikintuvų modifikacijomis domisi vis daugiau valstybių.
– Stengiatės sukurti kuo pigesnį naikintuvą ar visgi daugiau dėmesio skiriate kokybei, išskirtinumui?
– Saugumo sąskaita nieko negalime sutaupyti, tačiau diegdami įvairias sistemas galime dirbti efektyviau. Švedijoje gerai tas, kad iš esmės žinome, kiek valstybė gali išleisti, todėl už tą sumą stengiamės pasiūlyti optimaliausią variantą.
Bendraujame ir su universitetais. Tikiu, kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas gali padėti pasiekti proveržį net ir neturint didelio biudžeto. Valstybė, akademikai, verslas turi dirbti kartu. Mokytis galima iš Izraelio, bet manau, kad Švedijai ir Suomijai šiuo klausimu sekasi tikrai gerai. Nors gynybai neskiriame tokios didelės dalies valstybės biudžeto kaip Izraelis, bet ir tą mažesnę dalį pinigų turime išleisti sumaniai, efektyviai, finansuoti prioritetinius projektus.
Švedijoje tikrai reikia daugiau lėšų gynybai, kad būtų atkurta efektyvi krašto apsaugos sistema, kad kariuomenė būtų moderni ir stipri. Per 10–15 metų ji tarsi buvo primiršta.
– Vaikystėje domėjotės lėktuvais?
– Visada domėjausi technologijomis, matematika. Mano mėgstamiausias dalykas mokykloje buvo fizika. Studijavau inžineriją, medžiagų fiziką. Kai pradedi dirbti tokioje kompanijoje kaip SAAB, padedi kurti naikintuvus, natūraliai susidomi ir pamilsti lėktuvus, kovinius lėktuvus. Manau, kad tas susidomėjimas ateina kartu su darbu ir patirtimi.
– Ar sunku būti moterimi technologijų pasaulyje?
– Nežinau. Mano atveju tai nelabai aktualu. Aš tiesiog visą gyvenimą domėjausi technologijomis ir nieko kito daugiau nemoku. SAAB kompanijoje yra 32 proc. moterų vadovių. Siekiame, kad kompanijoje dirbtų kuo daugiau moterų, svarbus ir tarptautiškumas, kultūrų įvairovė, bet natūralu, kad karinių technologijų bendrovėje daugiausia dirba švedai.
Mano nuomone, moteris technologijomis geriausia sudominti pristatant kitų žmonių istorijas. Dažnai sėkmingi žmonės tampa pavyzdžiu ir tarsi „patraukia“ kitus paskui save. Mokslas ir darbas STEM srityse atveria labai daug galimybių, pasirinkimų yra labai daug.
Turiu mokyklinio amžiaus dukrą ir sūnų, kuriuos nuolatos skatinu domėtis tiksliaisiais mokslais. Manau, jog kiekvienas gali išlikti savimi, o, įdėjus daug sunkaus darbo, mokslo ir technologijų pasaulyje tikrai galima pasiekti labai daug.
Švedijoje labai daug išsilavinusių moterų. Vėlgi kaip gana nedidelė tauta mes tą potencialą turime išnaudoti. Gerai, kad vaiko priežiūrai skiriama gana daug dėmesio, vaiką auginti ir grįžti į darbą galima po 1,5 m., jei neklystu, be to, dažniausiai tą laiką tėvas ir motina Švedijoje pasidalija po lygiai. Mano kompanijoje dažniausiai vaikų auginimo atostogų išeina vyrai ir tai yra normalu.
Svarbu ir tai, kad iš karto po pamokų vaikai neturi eiti namo, jie gali leisti laiką mokyklose. Todėl galimybės dirbti tiek vyrams, tiek moterims Švedijoje yra geros.
Dėl ko moterims nereiktų bijoti „vyriškų“ profesijų? Pasistengus tikrai galima pradėti labai įdomią karjerą. Tai geriausia karjera, kurią galite pasirinkti. Studijuodamos inžineriją, visada mėgausitės laisve rinktis.
