Elono Musko startuolis rengiasi su žmonėmis bandyti smegenų ir kompiuterio sąsają

© „Neuralink“

Elono Musko prieš du metus sukurta bendrovė „Neuralink“ išdėstė savo ambicijas ir atskleidė pradinius rezultatus kviestinei publikai Kalifornijos mokslų akademijoje San Fransiske. Tūkstančiams stebint internetu, „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas, įvardijo firmos siekius – plonyčiais į smegenis implantuotais elektrodais „gydyti svarbias ligas“ ir „pasiekti simbiozę su dirbtiniu intelektu“.

Kol kas tokia prabanga išbandoma su žiurkėmis. Bandymai su žmonėmis turėtų prasidėti iki 2020 pabaigos.

Planuojamo panaudojimo detalių tebėra nedaug, bet „Neuralink“ trumpai pristatė kai kuriuos duomenis apie ultraplonų elektrodų bandymus su graužikais. Ir atsakydamas į klausimą, Muskas sakė, kad kompanija jau panaudojo savo įrenginį su beždžione, kuri kontroliavo kompiuterį savo smegenimis. Jis dar pridūrė, kad kompanija siekia implantuoti elektrodus žmonėms, kurie paralyžiuoti dėl stuburo pažeidimų, iki 2020 pabaigos, o „Neuralink“ vyr. neurochirurgas, Matthew MacDougall iš Kalifornijos Ramiojo vandenyno medicinos centro San Fransiske, pristatym1 vedė, vilkėdamas operacinį chalatą. Bet kad firma galėtų atlikti tokias operacijas JAV, jai reikės gauti FDA sutikimą.

Pirmoji „Neuralink“ technologijos kartą – lustai su neuronų dydžio polimerinėmis gijomis, kurias robotas chirurgas įterps į smegenis, taip fiksuodamas neuronų elektrinius signalus ir perduos juos į belaidį prietaisą už ausies. Paskelbtoje nuodugnioje ataskaitoje kompanija paaiškina naudojanti šią sistemą tūkstančių elektrodų „transliacijų“ iš gyvos žiurkės.

Kelios kitos grupės parodė ultramažus elektrinius zondus, sukurtus taip, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami smegenų audiniai ir būtų surenkami aiškūs, ilgi neuronų veiklos įrašai. Tai, kad „Neuralink“ sudėjo tūkstančius tokių elektrodų į gyvų, veikiančių smegenų sąsają, yra jaudinantis pasiekimas, sako Cynthia Chestek, neuroinžinierė iš Michigano universiteto Ann Arbore. „Tai yra gerokai daugiau kanalų turinti sistema, kurios zondai yra nervų dydžio mastelio“, – sako ji.

Savaime kylantis klausimas „Neuralink“ ir kitiems – kiek ilgai zondų medžiagos ir apdorojimo lustas atlaikys kūno aplinkos poveikį ir tieks patikimus duomenis, pažymi ji. „Reikia, kad visa sistema veiktų dešimtmečius, – sako ji. – Manau, būtent tai turėtų būti kitas jų svarbus siekis.“

Kaip tai veikia

Kaip pažymima leidinyje, „gijų“ storis vos 4-6 µm (palyginimui, žmogaus plauko storis 20-180µm). Šešiose neurogijose yra 192 elektrodai, kuriuos į smegenis per ~1mm skylutę kaukolėje įterpia robotas-chirurgas, aplenkdamas kraujagysles, taip minimzuodamas uždegiminius procesus. Signalai iš „gijų“ perduodami į kompiuterį, pritvirtintą prie kaukolės. Pasak Musko, galutinis „Neuralink“ tikslas žmogaus smegenų ir dirbtinio intelekto „simbiozė“.

Kodėl tai svarbu

Naudojant „Neuralink“ technologiją, įrenginį galimą implantuoti paralyžiuotiems žmonėms, kad jie galėtų valdyti kompiuterį ar telefoną. Dabar implantuojant tenka gręžti kaukolę, o tokių įrenginių implantavimas gan traumuojantis. Ateityje kompanija tokioms operacijoms rengiasi naudoti lazerį – tam „Neuralink“ bendradarbiauja su Stanfordo universitero mokslininkais. Su žmonėmis pirmuosius eksperimentus tikimasi atlikti iki 2020 metų galo.