Kaip malūnėlį pakeitė ultragarsas ir kuo Kaune kuriami išmanieji skaitikliai pranašesni už įprastus

Vos prieš pusmetį naująją gamyklą Kauno LEZ’e atidariusi išmaniųjų skaitiklių gamintoja „Axioma Metering“ sukūrė mažiausią pasaulyje išmanųjį ultragarsinį vandens skaitiklį, skelbia KTU.

Nuo mechaninio malūnėlio – prie ultragarso

Kiekvieno mūsų namuose esantys senosios kartos vandens skaitikliai yra mechaniniai: bėgant vandeniui, skaitiklio viduje sukasi paprasčiausias malūnėlis, parodantis suvartotus litrus. Pasak įmonės vadovo Igno Vosyliaus, nors senosios kartos skaitikliai numatyti tarnauti 10-12 metų, iš tiesų jau po kelerių metų naudojimo jų duomenys tampa netikslūs, jau nekalbant apie pačių vartotojų sukčiavimą, kurio, dėl primityvios skaitliuko konstrukcijos, ne visada paprasta išvengti.

„Mūsų naujos kartos skaitiklis naudoja ultragarsą – itin tikslų matavimo metodą, kai vandens pratekėjimas išmatuojamas ne mechaninėmis dylančiomis dalimis, bet skleidžiamu ultragarsu. Tokio skaitiklio nebepavyks sustabdyti ar sukčiauti, visą savo veikimo laikotarpį jis rodys itin tikslius, nekintančios kokybės rodmenis“, – pasakoja gamyklos vadovas.

Tačiau ne vien tikslumas ir duomenų patikimumas yra šios naujovės stiprioji pusė: ne mažiau svarbi galimybė vandens vartotojams jungtis į vadinamąjį daiktų internetą (angl. Internet of Things – IoT).

„Tai reiškia, kad mūsų skaitiklis nereikalauja fiziškai nuskaityti duomenų, jis pats dirba daiktų interneto tinkle ir automatiniu būdu gali iš karto siųsti duomenis į komunalinių tarnybų serverius, iš kurių galima automatiškai apskaičiuoti vandens kainą, sąnaudas ir pateikti vartotojui sąskaitas“, – pasakoja I. Vosylius.

Aukštas išmaniojo skaitiklio tikslumas leidžia užfiksuoti net itin menkus vandens nuostolius – tarkime, varvančius kranus, kitus nuotėkius. Kraštuose, kur susiduriama su vandens trūkumu, išmanieji skaitikliai gali labai stipriai pagelbėti.

Pavyzdžiui, prognozuojama, kad jau 2025 m. vandens nebeužteks Londonui, nes itin daug jo – apie 30 proc. – yra iššvaistoma. Pasak I. Vosyliaus, tokiais atvejais išmanieji skaitikliai yra neišvengiami: jie apsaugo nuo bereikalingo vandens nutekėjimo ir padeda itin greitai reaguoti į trūkusius vamzdžius, kai avarijų metu išbėga milžiniški vandens kiekiai.

Naujoji gamykla – pirmasis iš trijų numatytų plėtros etapų

Serijinė išmaniojo skaitiklio gamyba buvo pradėta šių metų vasarį atidarytame naujajame „Axioma Metering“ ultragarsinių vandens ir šilumos apskaitos prietaisų fabrike. Investicijos į statybas bei įrenginius siekė beveik 12 mln. Eur, dar keli milijonai investuoti į tyrimus ir naujų išmaniųjų produktų kūrimą.

Tai pirmasis iš trijų suplanuotų įmonės plėtros etapų – pastatyti ir paleisti gamyklą, kurios gamybinis pajėgumas siekia apie milijoną vienetų produktų per metus.

Pasak gamyklos vadovo, nors pirmojo pusmečio rezultatai dar tik skaičiuojami, bet jau šiandien akivaizdu, kad pavyko padvigubinti pernai metų pajėgumus, o iki metų pabaigos tikimasi augti dešimt kartų.

Antrajame plėtros etape, kurį numatyta realizuoti iki 2020-tųjų vidurio, esamose gamybinėse patalpose bus dvigubinamas gamybinis pajėgumas iki 2 milijonų prietaisų per metus.

Trečiasis etapas – plėstis iki keturių milijonų prietaisų per metus. Tam bus statomas antrasis fabrikas, tiesa, šie planai priklausys nuo padėties rinkoje ir produkcijos poreikio.

Robotizuota gamyba ir stiprus komercinis padalinys

Pasak I. Vosyliaus, „Axioma Metering“ yra gamybinė organizacija, smarkiai orientuota į aukštus tikslus, inovacijas ir eksporto didinimą. Todėl svarbią kolektyvo dalį sudaro komercijos srityje dirbantys žmonės.

„Komercijos komandą nuolat stipriname, didiname ir didinsime, nes savo veiklos geografijoje nuolat prisijungiame naujas rinkas: pavyzdžiui, neseniai sudalyvavome parodoje Amerikoje ir esame nusiteikę šioje rinkoje ryžtingai judėti į priekį bei būti sėkmingi. Matome perspektyvas ir Lotynų Amerikoje, ir Pietryčių Azijoje. Kitaip tariant, nuolat ieškome stiprių, savarankiškų, talentingų pardavimo žmonių, produkto vadybininkų ir viso šią sritį aptarnaujančio personalo“, – sako I. Vosylius.

Kitą darbuotojų dalį sudaro žmonės, dirbantys su gamybos linijomis.

„Ir čia mes nesame tipinė lietuviška gamykla, kurioje daug rankinio darbo – dauguma gamybos grandžių pas mus yra automatizuotos, robotizuotos. Tad gamyboje ieškome specialistų, kurie prižiūrėtų įrangą, reguliuotų nustatymus, keistų parametrus ir panašiai“, – pasakoja vadovas.

Iš viso šiuo metu kompanijoje dirba apie 200 žmonių, o iki metų pabaigos jų planuojama turėti dar daugiau.

Lietuviškas įmonės DNR

Ignas, pats kilęs iš Kauno rajono, tvirtina, kad Kaunas tokio profilio įmonei yra itin palankus ieškant darbuotojų: „Aš manau, kad Kaunas Lietuvos mastu yra geriausia terpė, kur galima rasti tokio tipo kompetentingų darbuotojų. Tai miestas, istoriškai stiprus gamyba, inžinerija, čia didžiausia ne tik studentų, bet ir jau dirbančių šiose srityse specialistų koncentracija. Galų gale, ką reiškia vien Kauno technologijos universitetas – vienas stipriausių šio profilio universitetų ne tik Lietuvoje, bet ir regione“.

Nors konkurencija dėl darbuotojų didelė ir nuolat auga, bet, įmonės vadovo tvirtinimu, aiškiai žinant, ką gali pasiūlyti, kokias vertes teikti, ir gebant tai komunikuoti, pavyksta atrasti savo darbą mylinčius ir išmanančius žmones.

„Iš konkurentų rinkoje išsiskiriame ne PR’iniais lozungais, bet realiais dalykais: visų pirma, esame iki kaulų smegenų lietuviška kompanija, kurianti ir gaminanti lietuviškus produktus, dirbanti su lietuviškais universitetais, lietuviškoje komandoje, iš Lietuvos vykdanti pardavimus į visą pasaulį ir visus veiklos mokesčius mokanti čia, Lietuvoje“, – vardija įmonės DNR nusakančias ypatybes I. Vosylius.

Pasak jo, šis tautinis aspektas didžiajai daliai darbuotojų tapo vienu pagrindinių argumentų, kodėl jie nori čia dirbti. Plius – į rėmus neįspraudžianti įmonės kultūra ir bendrystės jausmas.

„Esame džiazuojanti komanda, kūrybos procesas pas mus verda pilnu pajėgumu: jeigu klystame – klystame patys, jei kažką sukuriame – sukuriame taip pat patys. Kiekvienos grandies darbuotojas mato visą paveikslą ir jaučiasi jo dalimi. Manau, kad mums ir mūsų darbuotojams tai labai svarbu“.