Per pastaruosius metus mokslininkai pademonstravo keletą eksperimentinių bangų energijos sistemų, tačiau šįkart teigiama, kad naujoji sistema yra pigesnė, joje yra mažiau judančių dalių ir išlieka tokia pat patvari atšiauriomis jūrų sąlygomis. Naująją sistemą mokslininkai pavadino „dielektriniu elastomerų generatoriumi“ arba tiesiog DEG.Per pastaruosius metus mokslininkai pademonstravo keletą eksperimentinių bangų energijos sistemų, tačiau šįkart teigiama, kad naujoji sistema yra pigesnė, joje yra mažiau judančių dalių ir išlieka tokia pat patvari atšiauriomis jūrų sąlygomis. Naująją sistemą mokslininkai pavadino „dielektriniu elastomerų generatoriumi“ arba tiesiog DEG.
DEG sistemos bandymai „FloWave“ įrenginyje
© Edinburgo ir Trento universitetai bei Sant’Anna’os mokykla
DEG sistemą sukūrė Edinburgo ir Trento universitetų bei Sant’Anna’os mokyklos mokslininkai.
Pati DEG sistema iš esmės susideda iš įtvirtinto vertikalaus cilindro, kurio viduje yra „įkalinta oro kolonėlė“.
Cilindro viršus užsandarinamas gumine membrana, o jo apačia lieka atvira aplinkui esančiam vandeniui.
Kadangi bangos ketera juda aplink šį cilindrą, vanduo yra verčiamas veržtis į cilindro vidų. Tada į procesą įsijungia įstrigęs oras ir membrana išsiplečia. Kai banga pro cilindrą praeina, vandens lygis cilindre nukrenta ir membrana nusileidžia žemyn, kadangi DEG viduje sukuriamas neigiamas slėgis.
Viskas atrodo labai paprasta. O iš kur atsiranda elektra? Mokslininkai į šią membraną įtraukė dielektrinės medžiagos sluoksnius, tad kai membrana išsipučia ir nusileidžia, yra sukuriama įtampa.
„Membrana kraunama esant maksimaliam jos išsipūtimui ir nusileidimui žemyn, o įprastoje padėtyje ji išsikrauna“, – sakė Edinburgo prof. David’as Ingram’as. „Tad energija generuojama tiek iš bangos keteros, tiek iš bangos įdubos, kurios pereina per generatorių.“
DEG sistemos techninė schema ir kaip tai galėtų atrodyti praktiškai
© Giacomo Moretti ir kt. | royalsocietypublishing.org
Komercinėje sistemos versijoje (nuotrauka aukščiau aut. past.) gauta elektros energija gali būti tiekiama po vandeniu esančiais laidais, pakrantėse įsikūrusioms bendruomenėms.
Nedidelio masto DEG prototipas jau sėkmingai išbandytas Edinburgo universiteto „FloWave“ bandymų įrenginyje. Remiantis DEG našumu, manoma, kad pilno dydžio įrenginys galėtų generuoti 500 kW ir tokio galingumo užtektų elektros energija aprūpinti 100 namų ūkių.
Tikimasi, kad per kelis dešimtmečius DEG įrenginiai galėtų būti plačiai įrengti tokiose vietovėse, kaip Škotijos pakrantėse, kur yra ypač daug bangų ir jos pasižymi didele galia.
Plačiau su tyrimų rezultatais galite susipažinti moksliniame žurnale „Proceedings of the Royal Society A“.
