Vos per dešimt paskutinių metų logistikos sritis smarkiai pasikeitė. Didžiausius pokyčius sukėlė elektroninės prekybos atsiradimas. Robotų darbas šiuo metu – nebe mokslinė fantastika, o neišvengiamas pasirinkimas įmonėms, susiduriančioms su darbuotojų trūkumo problema.Robotų darbas šiuo metu – nebe mokslinė fantastika, o neišvengiamas pasirinkimas įmonėms, susiduriančioms su darbuotojų trūkumo problema. Filipas Ružanskis, Lietuvoje besilankantis vieno didžiausių pasaulyje krautuvų gamintojo „Linde“ robotikos padalinio vadovas Rytų ir Pietryčių Europai teigia, kad logistikos srityje robotizuoti krautuvai gali atlikti vis daugiau funkcijų, o per artimiausius trejus metus industrinių robotų skaičius visame pasaulyje išaugs dvigubai.
Robotizuoti krautuvai
Kaip atrodo šiuolaikiniai logistikos sandėliai?
Vos per dešimt paskutinių metų logistikos sritis smarkiai pasikeitė. Didžiausius pokyčius sukėlė elektroninės prekybos atsiradimas: sandėliai dabar turi ne tik gabenti krovinius ir paletes į pardavimo vietas, bet ir pristatyti galutiniam klientui vienintelę jo išsirinktą prekę tiesiai iš didžiulio sandėlio.
Kartu patobulėjo ir technologijos – atsirado išmanios valdymo sistemos, kiti įrankiai, pavyzdžiui skaneriai. Sandėlių darbuotojai rinkdami prekes dabar naudoja ir tokius įrenginius, kaip specialūs akiniai su integruotais skaneriais – užtenka pažiūrėti į prekę, ir ji nuskenuojama, prekės taip pat renkamos balsu, operatoriui naudojant specialias ausines, per kurias darbuotojas girdi, ką jam reikia sudėti.
Iš kitos pusės, kyla žmogiškųjų išteklių problema – prekybos apimtys pasaulyje sparčiai auga, parduodama ir perkama kaip niekada daug, tačiau logistikos srityje trūksta darbuotojų, nes tai pakankamai monotoniški darbai.
Dėl to atsirado nauja tendencija – automatikos technologijų vystymas, kitaip sakant – sandėliuose pradeda dirbti robotai. Šiuo metu tai tikras megatrend (liet. esminis pokytis), turbūt svarbiausia kryptis, kuria vystosi krautuvų ir visa logistikos industrija. Visos šiandien kuriamos technologijos yra prijungtos prie interneto, ne išimtis ir logistika: stebimas įrangos darbas, analizuojami rodikliai.
Ar galima nusiteikti, kad greitu metu visose įmonėse dirbs robotai?
Tarptautinės robotikos federacijos skaičiavimai rodo, kad per artimiausius tris metus visame pasaulyje dirbs daugiau nei pusė milijono industrinių robotų – mūsų laukia didžiulis robotizacijos šuolis.
Kadaise robotai dirbo daugiausiai automobilių pramonėje, nes jiems lengviausia atlikti preciziškus, tiksliai nustatytus darbus, tačiau dabar robotai tampa vis pigesni ir lankstesni: jų sukonfigūravimas dabar trunka savaites, o ne mėnesius, galima nesunkiai keisti darbo užduotis, pridėti naujų. Robotus šiandien taip pat paprasčiau naudoti vartotojui. Sakyčiau, šiuo metu iš esmės bet kuri įmonė, naudojanti krautuvus, gali nesunkiai juos pakeisti robotizuotais krautuvais.
Dėl saugumo reikalavimų robotizuoti krautuvai kol kas gali dirbti tik uždarose patalpose, nes robotams būtina labai gerai orientuotis aplinkoje, o lauke yra pernelyg daug nekontroliuojamų oro sąlygų ir temperatūros faktorių. Tačiau yra didžiulė paklausa, todėl galima manyti, kad ateityje robotai taip pat dirbs ir lauke.
Ar robotų darbą gali naudoti ir mažesnės įmonės, ar tai aktualu tik didžiausioms?
Robotų pritaikymas nėra susijęs su įmonės dydžiu – jis priklauso nuo to, kokiems darbams jų reikia. Greičiausiai robotai atsiperka įmonėms, kuriose dirbama trimis pamainomis (ryto, dienos, naktine) – įsivaizduokite, kad toks įrenginys gali dirbti be sustojimo visą parą, ir, skirtingai nei žmogus, nepavargsta, neturi išeiti atostogų.
Be to, robotų darbas įmonėms naudingas ne tik pakeičiant žmones, bet ir dėl kruopštesnio darbo atlikimo. Jei pasiteirautumėte žmonių, atsakingų už ūkio dalį logistikos įmonėse, visi jie pasakytų, kad tikrai labai daug lėšų skiriama remontui: keičiant sugadintas duris, lentynas, paletes. Sandėliuose žmonės dirba labai greitai, taip dažnai sugadinama įranga ir pačios prekės. Tuo tarpu robotai dirba naudodami sensorius, labai tiksliai ir atsargiai.
Kokios technologinės kliūtys robotizacijos srityje dar nėra išspręstos?
Žinoma, 100 proc. darbo patikėti robotams vis dar nėra įmanoma. Robotai geriausiai atlieka monotoniškas, standartizuotas, pasikartojančias užduotis, gali gabenti krovinius ilgesnes distancijas, didžiausias jų privalumas – saugesnis ir nepertraukiamas darbo procesas. Tačiau jiems gana problemiška krovinius perkelti į gamybos liniją, sujungti kelias skirtingas detales – robotai gali jas atpažinti, tačiau bent jau kol kas žmonės šį darbą daro greičiau.
Kalbame apie žmonių darbo pakeitimą robotais – ar čia kyla kokių nors etinių klausimų?
Be abejo. Po technologinių klausimų, tai yra didžiausias suvaržymas. Aš visuomet akcentuoju, kad tai nėra žmonių pakeitimo robotais klausimas – robotai padeda žmonėms, ir šiems tiesiog galima skirti kitokias užduotis, nes žmonių darbo poreikis nemažėja.
Kompanijos dažnai daro klaidą nešviesdamos savo darbuotojų – tiesiog atveža naują įrenginį, instaliuoja ir pradeda dirbti. Natūralu, kad kai kurie darbuotojai pajunta nerimą: jie nežino, ar saugu dirbti su robotu, ar jie patys po kelių savaičių nepraras darbo, nes robotas atlieka panašias funkcijas. Mes visada stengiamės susitikti su visais įmonės darbuotojais, paaiškinti, kaip veikia technologija, kaip ji palengvina darbą.
Dabartinę situaciją galima palyginti su laiku, kai spausdinimo mašinėles pakeitė kompiuteriai – juk žmonės vis tiek turėjo darbo.
Lietuvoje skaitysite pranešimą metiniame Transporto ir logistikos forume, taip pat susitiksite su kelių gamybos įmonių atstovais. Kuo robotų įdarbinimo srityje domisi Lietuvos įmonės ir kas šiuo metu yra lyderiai pasaulyje?
Lyderiai, be abejo, yra Vokietija ir Prancūzija, nes ten investicijos į robotus atsiperka daug greičiau. Tačiau Rytų Europos regionas technologijų pritaikymu šias šalis labai sparčiai vejasi.
Kiek teko kalbėti, Lietuvos įmonės robotizacija domisi dėl darbo jėgos trūkumo, kaštų taupymo, taip pat saugumo, norint išvengti avarijų ir kitų nuostolių. Tačiau Lietuvoje robotizacija logistikoje dar nėra labai paplitusi.
Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje taip pat turime realizuotų, sėkmingai veikiančių projektų. Įmonės investavo spręsdamos panašias problemas, su kokiomis susiduriama Lietuvoje: žmogiškųjų išteklių stygius, kylantis darbo užmokestis, žmogaus padaromos klaidos sandėliuose.
Kai kurioms įmonėms investicijos į robotizuotus krautuvus yra ir svarbi įvaizdžio dalis – jos nori prisistatyti kaip inovatyvios ir šiuolaikiškos.
Kokios pagrindinės tendencijos laukia ateityje?
Nors pirmasis robotizuotas krautuvas atsirado jau 1950 m., jų potencialas pradėtas išnaudoti vos prieš dešimt metų, taigi, šiuo metu vyksta labai spartus technologinis vystymas. Manau, robotai galės atlikti vis sudėtingesnius veiksmus, juos programuoti taps lengviau, jie atpigs ir bus naudojami vis daugiau sričių. Nesinorėtų pateikti pernelyg nerealistiškų prognozių, tačiau atrodo, kad kitas žingsnis bus dirbtinio intelekto diegimas į industrinius robotus – robotai galės mokytis ir taps vis labiau savarankiškais.
Ačiū už pokalbį.
