Mobilieji robotai tampa ketvirtosios logistikos revoliucijos simboliais

Kauno technologinių procesų optimizavimo įmonės „Equinox Europe“, diegiančios robotus logistikoje, specialistai pastebi, kad pastaruoju metu vis labiau paklausesni tampa savaeigiai robotai, vadinamieji AGV (angl. „Automatic Guided Vehicle“), o ypač efektyvūs sprendimai – kai mobilūs robotai savarankiškai bendradarbiauja su kitais stacionariais robotais. Kol kas naujausias aukštąsias technologijas, kurios yra svarbi įsibėgėjančios ketvirtosios logistikos revoliucijos „Logistika 4.0“ dalis, kauniečiai diegia Vakaruose, bet ne už kalnų tas laikas, kai jos taps ir Lietuvos sandėlių kasdienybe.

Daug girdėjo apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, specialistų kitaip dar vadinamą „Pramonė 4.0“, tuo tarpu kone kartu su ja koja kojon žengianti revoliucija logistikoje „Logistika 4.0“ žinoma mažiau. Buvęs Lietuvos logistikos asociacijos vadovas Vytautas Kudzys sako, kad tai logiška: „Kuri žmonijos veiklos rūšis yra svarbesnė? Akivaizdu, kad logistika yra pagalbinis pramonės instrumentas. Vykstant technologijų revoliucijai pramonėje, prie jos taikosi ir logistika. Naujos technologijos, prie kurių pereina pramonė, neretai tinka ir logistikai, kuri jomis naudojasi“.

Retą stebina per televizorių išvystas vaizdelis, kai protingas robotas, vadinamasis humanoidas, vietoj žmogaus yra siunčiamas neutralizuoti nuo karo ar šiaip kokio konflikto užsilikusių sprogmenų. Jau seniai niekam šoko nekelia gamyklose stacionarūs robotai, gaminantys kitus robotus, tarp jų – ir savaeigius. Savaeigiai robotai, perduodantys daiktus kitiems robotams ir atliekantys kitus logistinius procesus, Lietuvoje vis dar naujiena. Bet lietuviai juos sparčiai diegia užsienyje. Savaeigiai robotai tampa geriausiai matomu ketvirtosios pramonės ir logistikos revoliucijos simboliu, negrįžtamai keičiančiu vaizdą gamyklose bei sandėliuose. Visi kiti logistikos ir pramonės automatizavimo procesai yra ne tokie pastebimi.

Revoliucijos įkarštis

Vis dėlto ketvirtojoje pramonės, kitaip dar vadinamos „Pramonė 4.0“, ir logistikos revoliucijoje („Logistika 4.0“) lemiamą reikšmę atlieka programinė įranga, leidžianti operatyviai perdavinėti informaciją tarp įmonės padalinių ir pačių įmonių, keistis duomenimis, realiu laiku stebėti, kokių priemonių prie konvejerio, sandėlyje reikia imtis čia ir dabar.

„Pramonės revoliucija pirmiausia keičia gamybą. Jai darant sparčią pažangą, atsiranda naujų iššūkių ir tiekimo grandinei. Mūsų automatizuotos logistikos specialistai diegia aukštąsias informacines sistemas sandėliuose ir gamyboje, skaitmenizuoja ir automatizuoja procesus, leidžiančius iki minimumo sumažinti rankų darbą, žmonių kišimąsi apsikeičiant duomenimis“, – sakė Rasa Beskajevienė, logistikos procesų optimizavimo bendrovės „Equinox Europe“ direktorė. „Išmanioji, protinga logistika“, arba „Logistika 4.0“, logistikos procesus perkelia į sistemą „be popierių“, kur nėra rankinio duomenų įvedimo, nuolatinio perkelinėjimo iš vienos sistemos į kitą. Pridėtinę vertę suteikia ir greitas informacijos apdorojimas, laiko taupymas, patogi analizė, saugumas. Svarbu, kad visi šie dalykai yra sutelkti vienoje vietoje.

Veiksmingo procesų valdymo stoka, dokumentų įvedimas rankiniu būdu, statusų nustatymo ir lengvo sistemų sujungimo galimybės nebuvimas lemia, kad darbas su moraliai pasenusiomis sistemomis yra nepatrauklus, sudėtingas ir atima daug laiko. R. Beskajevienės tvirtinimu, robotai ne visuomet dirba greičiau negu žmonės, jų pranašumas tas, kad mašinos neturi problemų, būdingų gyvoms protingoms būtybėms. Robotai niekada nesiskundžia, niekada nepavargsta, neserga, gali viena ir ta pačia sparta dirbti dieną ir naktį.

„Skirtingai negu žmonių, robotų produktyvumas yra prognozuojamas“, – pabrėžė verslininkė. Jos teigimu, popierinių procesų ir rankų darbo šiuolaikinėje logistikoje turi nebelikti: „Šia kryptimi, diegdami logistikos sandėlių sprendimus, dirbti pradėjome gerokai anksčiau, nei prasidėjo ketvirtoji pramonės revoliucija. Bet šiandien matome, kad minėti procesai – logistikos skaitmenizavimas – vyksta daug greitesne sparta negu prieš kelerius metus. Kalbant apie „Logistiką 4.0“ dažnai yra galvojama tik apie transporto valdymą. Tačiau akivaizdu, kad pamiršus sandėlių modernų valdymą, apie pažangiausias permainas visoje logistikos grandinėje negalima net galvoti“.

Pasak „Equinox Europe“ vadovės, kol kas sandėlių ir logistikos centrų automatizavime ir robotizavime Vakarų Europos, JAV ir kai kurių kitų regionų verslas Lietuvą lenkia, tačiau ir mūsų šalies verslas supranta, kad nuolat aštrėjančioje konkurencinėje kovoje, kuri vis labiau drebina globalią logistikos sektoriaus rinką, be pačių pažangiausių technologijų neišsivers. Kaip įveikti baimes Jokia paslaptis, kad robotizacija ir automatizacija kelia tam tikrą sumaištį darbo rinkoje, nerimą tarp jos dalyvių, o ypač Lietuvoje, kurioje atlyginimai maži, vyrauja nekvalifikuotas darbas. Bet Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, pataria nebijoti ekonominės pažangos.

„Kiekvienas progresas, kiekviena technologinė revoliucija, kurių jau buvo trys, naikina kai kurias darbo vietas. Per ketvirtąją revoliuciją tai daro robotai. Bet jų naikinamos darbo vietos tikrai nėra malonios, jose vyrauja rutina, monotonija, nekvalifikuotas ar mažai kvalifikuotas fiziškai sunkus darbas, nuobodulys. Kadaise buvo priešinamasi ir automobilizacijai, kadangi galvota, jog mašinos atims darbo vietas iš su šakėmis dirbančių ūkininkų. Šie susirado kitą darbą, tačiau ar galėtų žmonija šiandien save įsivaizduoti be automobilių?“, – retoriškai klausė ekonomikos analitikas.

Jo teigimu, galime netgi džiaugtis, kad tokių darbo vietų nelieka. Pirmiausia dėl to, jog civilizuotame pasaulyje trumpėja darbo diena, lieka daugiau laisvo laiko savišvietai, saviauklai, laisvalaikiui: „Dar praėjusio amžiaus viduryje darbo diena daugelyje šalių trukdavo 60 valandų, o šiandien dėl robotizacijos ir automatizacijos kai kuriose šalyse ji yra trumpinama iki 40 valandų“. Kartu jis pažymėjo, kad pereinamuoju laiku būtina suvaldyti dėl robotizacijos ir automatizacijos atsirandančias socialines įtampas: „Ir čia pagrindinė užduotis tenka mūsų švietimo sistemai. Ji turi užtikrinti, kad būsimi darbuotojai turėtų tokių kompetencijų, kurios yra atsparios robotizacijai ir automatizacijai. Iš tokių kompetencijų pažymėčiau kūrybiškumą, kritinį mąstymą, mokėjimą problemas spręsti kompleksiškai. Vykstant ketvirtai pramonės revoliucijai, tampa svarbios netgi tokios kompetencijos, kaip emocinis intelektas, empatija“.

Robotizaciją skatina brangi darbo jėga

Buvęs Logistikos asociacijos vadovas V.Kudzys į pažangos logistikoje būtinumą pirmiausia žiūri per konkurencijos prizmę: “Lietuvos logistika visą laiką buvo aukštumoje. Sugebame puikiai išnaudoti tai, kad esame tarp Vakarų ir Rytų, ir prie Rytų sienų. Prisimenu, kada tik pradėjau logistikoje dirbti, iškart po Nepriklausomybės atkūrimo, buvo pradėta į Lietuvą vežti prekes, kurios anuomet buvo vadinamos skambiu žodžiu „importinės“. Tai buvo įvairi aparatūra, net ir statybinės medžiagos. Ir viskas keliavo per Suomiją, nes per Lenkiją buvo per toli, antra, reikėjo įveikti daug valstybių sienų. Tuo laiku Suomijos logistika, sandėliai, vežėjai tiesiog klestėjo.

Ir lygiai tą patį pakartojo Lietuva, kai 2004 m. įstojome į Europos Sąjungą, atsidūrėme Šengeno erdvėje. Tuomet labai patogu tapo toms kompanijoms, kurios galbūt nenori labai rizikuoti, laikyti savo prekes kur nors Rusijoje ar Baltarusijoje, naudotis Lietuva. Pas mus sandėliuojamoms prekėms pasiekti kad ir Maskvą tereikia poros dienų. O pačios naujausios technologijos, pažangiausi logistiniai sprendimai yra reikalingi kaip oras, ypač dėl to, kad neprarastume konkurencingumo“.

„Equinox Europe“ direktorės R. Beskajevienės teigimu, spartinti robotizaciją ir automatizaciją skatina ir auganti darbo jėgos kaina. „Akivaizdu, kad brangstanti darbo jėga bei sparti techninių ir technologinių naujienų plėtra toliau veiks logistiką ir didins jos skaitmenizaciją bei skaidrumą“, – pastebėjo verslininkė.